Pieno, sulčių, kitų nealkoholinių gėrimų pardavėjai, restoranai ar kavinės naujausiais metais priversti spręsti galvosūkį, kaip apie save pasakoti socialiniuose tinkluose, kad jų algoritmai to nepalaikytų alkoholio reklama ir jos neblokuotų. Pavojaus ženklu tampa net reklamoje įprasti stalo, taurių ar vakarienės vaizdai, o aiškinimasis su socialinių tinklų administratoriais užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Įtraukė į trečiojo pasaulio šalių sąrašą

Nuo naujųjų metų Lietuvoje įsigaliojus alkoholio reklamos draudimui apie tai buvo informuoti ir tarptautiniai socialiniai tinklai. Jų žingsniai tokiu atveju paprasti: Lietuva tiesiog pridedama į reklamą ribojančių šalių sąrašą, tad netinkamų reklamų skelbimą stabdo milžiniškus kiekius informacijos apdorojantys algoritmai. Skirti didesnį dėmesį kiekvienam individualiam atvejui – neįmanoma, tad blokuojamos bet kokios reklamos, keliančios bet kokį įtarimą. Pavyzdžiui, pasakojančios apie gėrimus, net jei tai yra sultys ar pieno kokteilis.

„Peržiūrėjome jūsų reklamą ir matome, kad ji reklamuoja alkoholį. Alkoholio reklamos yra draudžiamos Afganistane, Brunėjuje, Bangladeše, Egipte, Gambijoje, Kuveite, Libijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Pakistane, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jemene, Rusijoje ir Turkijoje, nepriklausomai nuo auditorijos amžiaus. Atsiprašome už dėl to kylančius nepatogumus“, – tokį, galima spėti, automatizuotą atsakymą iš „Facebook“ gauna klausimus dėl blokuojamų reklamų bandantys žmonės, bandantys skelbti su alkoholiu visai nesusijusią reklamą.

Dėl alkoholio reklamos draudimo kenčia ir nesusiję prekės ženklai
© Asmeninio albumo nuotr.

„Kadangi „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai veikia algoritmų ir robotų pagalba, jie, nesuprasdami tekstinio ar vizualaus konteksto, kartais blokuoja tokias žinutes, kurios nėra niekaip susijusios su alkoholiu, bet reklamuoja, pavyzdžiui, kokį nors restoraną ar gėrimą. Kadangi mes esame ne anglakalbiai, algoritmams perprasti kontekstą tampa dar sunkiau. Jei reklama blokuojama, mes rašome „Facebook“, paaiškindami jiems situaciją ir prašydami atsižvelgti į kontekstą, bet, kadangi kiekviena žinutė yra skirtinga, kaskart reikia viską daryti iš naujo“, – pasakojo komunikacijos agentūros „vipcommunications“ socialinių medijų skyriaus vadovė Monika Šimkevičiūtė.

Ji spėjo, kad prekės ženklai bandys ieškoti kitų būdų pasiekti savo tikslinę auditoriją: galbūt per vadinamą netiesioginę reklamą socialinių tinklų grupėse, arba per fizinius asmenis. „Kol kas per trumpas laikotarpis, kad tai pasimatytų, bet akivaizdu, kad kažkur link tuo eisime. O dabar kaskart bandome rašyti, aiškintis ir tikimės, kad gal ateityje kas nors pasikeis“, – neslėpė M. Šimkevičiūtė.

Aiškinasi kelias savaites

Paaiškėjus, kad alkoholio reklama bus draudžiama, buvo nemažai svarstymų, kad gal prekės ženklai bandys save labiau reklamuoti per nealkoholinius gėrimus. Tačiau jų reklamuoti neįmanoma nei tiems, kurie persivadino savo profilius socialiniuose tinkluose po reklamos draudimo įsigaliojimo, nei tiems, kurie dar prieš atsirandant planams apie alkoholio reklamos draudimą vystė savo nealkoholinius gėrimus kaip atskirą nišą.

„Vis daugiau žmonių kaip pagrindinį informacijos kanalą naudoja socialinius tinklus, tad natūralu, jog ir ir prekės ženklai ten intensyviai bendrauja su savo vartotojais. Nuo sausio 1 d., laikydamiesi Alkoholio kontrolės įstatymo, pertvarkėme savo „Facebook“ paskyras ir turime „Švyturys GO Nealkoholinis“ paskyrą, kuri yra skirta tik mūsų nealkoholinio alaus komunikacijai. Tai nėra joks dangstymasis: nealkoholinį alų turime savo produktų portfelyje, tai yra sparčiausiai augantis segmentas tiek „Švyturio“ portfelyje, tiek ir alaus rinkoje, tad nuosekliai investuojame į jo plėtrą ir nealkoholinio alaus kultūros populiarinimą. Po naujųjų metų susidūrėme su problema, kad mūsų įrašai buvo blokuojami. Juos leido skelbti, tačiau kai norėjome populiarinti, „Facebook“ tai daryti neleido. Iš pradžių socialinis tinklas nepraleido net įrašų, susijusių su „Švyturys GO Nealkoholinis“ prekės ženklu, nors nealkoholinį alų Lietuvos įstatymai reklamuoti leidžia. Po patikslinimų, kad reklamuojamas nealkoholinis alus, leido įrašą populiarinti, bet pats procesas užtruko tris savaites“, – pasakojo „Švyturio“ produkto vadovas Andrius Bagdzevičius.

„Kad problema nieko nedingo, rodo ir faktas, kad iki šiol negalime populiarinti įrašų, kuriose yra žodis „Brewery“, nors jie ir nepažeidžia įstatymo nuostatų, nes tai yra dalis oficialaus „Švyturys Brewery“ įmonės pavadinimo dalis. „Facebook“ argumentuoja, kad alkoholio reklama Lietuvoje draudžiama, todėl ir negalime įrašų populiarinti. Nežinau, ar tokie sprendimai yra vienašališkai priimti „Facebook“, ar po konsultacijų su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD), tačiau situacija keista. Laikomės įstatymų reikalavimų, tačiau dėl per didelio neaiškumo ir neužtikrintumo, socialinės platformos valdytojai renkasi saugesnį kelią – neleidžia bendrauti su vartotojais. Manau, kad Departamento atstovai turėtų susisiekti su „Facebook“ ir kitais tinklais ir paaiškinti įstatymo reikalavimus bei savo vertinimus. Dabar visa rinka gaišta laiką, naudoja išteklius ir pastangas, nors užtektų autoritetingos ir kontroliuojančios institucijos įsitraukimo ir situacijos paaiškinimo“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu M. Šimkevičiūtė abejojo, ar NTKAD kreipimasis ką nors pakeistų, tuo labiau, kad jie buvo įspėti apie panašius galimus nesklandumus: „Iš pat pradžių kalbėjome, kad bus tokių situacijų. Net jei jie kažkokiu būdu susisiektų su feisbuku, jis veikia automatiškai, ir nemanau, kad jie skirtų didesnį dėmesį alkoholio reklamos prevencijai Lietuvoje. Turi atsirasti kažkokia kritinė masė prekės ženklų, kurie apeliuotų feisbukui, sakydami apie problemas, kurias pataria, bet tam Lietuvos rinka su savo biudžetais yra tiesiog per maža“.

Galimų sprendimų nemato

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Open Agency“ direktorius Arūnas Kemežys apgailestavo, kad kol kas klientams, susiduriantiems su panašiomis problemomis, gali patarti tik laukti, kol kažkas pasikeis, arba atsisakyti iki šiol reklamoje labai dažnai naudotų stalo, vakarienės ar apskritai maisto vaizdų.

„Apmaudu, kad dabar esame priskirti prie sąrašo, kurio didžiąją dalį sudaro radilaus islamo ir radikalių draudimų šalys. Man pačiam ne tik kaip dirbančiam šioje srityje, bet tiesiog kaip žmogui gaila, kad turi dingti tokie kultūros elementai kaip stalas, užstalė, vakarienės, lyg jie pas mus neegzistuotų – tapome talibiška šalimi. Tenka susitaikyti, kad jei nelabai kas žino, kur mes esame, tai dabar žinos, kokie mes esame. Čia toks sarkazmas per liūdesį, nes galite įsivaizduoti, kai kur nors nuvažiuojame, kur mus priskiria pamatę tokiame sąraše“, – apgailestavo A. Kemežys.

A. Kemežiui atrodo nepakankamas ir argumentas, kad šalių, kuriose draudžiama alkoholio reklama, yra ir Norvegija, kurią daug kas mato kaip šalį, į kurią verta lygiuotis. „Kadangi turime klientų Norvegijoje, klausėme, kokį jie kelią praėjo. Skirtumas tas, kad turtingesnės šalys, turinčios didesnius reklamų biudžetus, taip pat turi geresnius kontaktus ir įdirbį bendrauti su tarptautiniais socialiniais tinklais. Būkime patys sau atviri – mes niekam neįdomūs. Čia ta pati istorija kaip su plėšomais puslapiais iš užsienietiškų žurnalų: mūsų kiekiai yra nykiai maži, todėl niekas į mūsų individualius poreikius nekreips dėmesio, nes „Facebook“ ar „Google“ mes esame labai maža rinka“, – aiškino jis.

A. Kemežys sako labiausiai apgailestaujantis dėl to, kad iškilsiančios problemos buvo žinomos ir prieš priimant sprendimus, bet į tai nebuvo atsižvelgta: „Labai liūdna, kad visose diskusijose buvo kalbama, kad mes negausime išskirtinių privilegijų, tiesiog pateksime po dideliu peiliu, tačiau žmonės, patys su tuo nesusidūrę, neklausė toje rinkoje dirbančių ir žinančių kaip tai veikia ekspertų, juos visus nustūmė į šalį, sakydami, kad yra žinančių geriau. Dabar turime rezultatą, kad draudimas priimtas, o taip tai turi veikti, niekas nežino iki šiol“.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją