Būtent šiuo nenuspėjamu dinamišku laikotarpiu svarbi greita reakcija į rinkos pokyčius. Žaibiškai besikeičiantys vartotojų poreikiai ir lūkesčiai diktuoja naujas sąlygas. Taip pat didelę įtaką daro ir darbas nuotoliniu būdu. Faktas – virusas praeis, bet su ekonomikos nuosmukiu teks kovoti dar ilgai. McKinsey ir Oksfordo universiteto mokslininkų prognozės teigia, kad ekonomika atsigaus geriausiu atveju tik ketvirtajame šių metų ketvirtyje. Pesimistiniu atveju, kurio tikrai nereiktų atmesti, ekonomika pradėtų atsigauti tik 2021 metų antrame ketvirtyje.
Ką daryti dabar?
Šiuo ekstremaliu laikotarpiu vis dar išlieka klausimas, kaip reaguoti ir ką pasiūlyti vartotojams.
Atrodo, jog viruso plitimas sukuria palankią terpę inovacijų atsiradimui. A. Einšteinas yra pasakęs: neįmanoma išspręsti problemų naudojantis tuo pačiu mąstymo būdu, kuriuo jas sukūrėte.
Vadovaujantis tokia logika, reikia imtis progresyvių metodų, siekiant sugeneruoti sprendimus staiga atsiradusioms problemoms.
Vienas iš garsiausių metodų, kaip efektyviai sukurti ir priimti sprendimus, yra dizaino sprintas. Tai anaiptol nėra susiję su gražių daiktų, pakuočių ar vartotojo sąsajų kūrimu. Dizainas šiuo atveju atstovauja strateginei problemų sprendimo krypčiai.
Ši metodika buvo sukurta Jake Knapp – žmogaus, kuris vykdė Google Venture programas bei prisidėjo prie Gmail, Google Hangout Meet sukūrimo. Dizaino sprintas paremtas Design Thinking metodika, bet optimizuotas greito rezultato siekimui. Jis tapo raktu į inovacijas ir į vartotojus orientuotą problemų sprendimą. Metodika suteikia sprinto dalyviams galimybę per trumpą laiką pereiti kūrybinį kelią nuo abstrakčios idėjos iki veikiančio produkto ar paslaugos prototipo. Pagrindinė esmė – daryti tai greitai ir su kuo mažiau kaštų bei resursų. Metodas nuolat tobulinamas ir šiuo metu, priklausomai nuo problemos, gali trukti nuo 5 dienų iki vos keleto valandų.
Krizės akivaizdoje greiti sprendimai yra ypač aktualūs. Išnaudojant skaitmeninių technologijų privalumus, šią metodiką galima taikyti ir dirbant nuotoliniu būdu. Tai padeda ne tik optimizuoti problemų sprendimus, bet kartu ir suvienyti komandą, siekiant bendro tikslo. Socialinės izoliacijos metu komandiškumo ir bendros dvasios išlaikymas lemia efektyvesnį darbą.
Kaip tai vyksta?
Dizaino sprintui suformuojama ne daugiau kaip 5 žmonių komanda, atrinkta iš kompanijos vidaus ir turinti skirtingas kompetencijas. Į komandą svarbu įtraukti sprendžiantį asmenį, kuris turės galutinį žodį. Sprintas taip pat negalėtų įvykti be fasilitatorius, kuris išmano metodiką, žino ir taiko įrankius, koordinuoja laiką ir užduoda kritinius klausimus bei pataria.
Prieš pradedant sprintą daromas tyrimas ir rinkos apžvalga, siekiant išsiaiškinti vartotojų poreikius ir lūkesčius. Analizuojama, kas neleidžia vartotojams tinkamai naudotis paslauga ar produktu. Tuomet komanda apibrėžia problematiką, kuriai nori sutelkti savo pajėgumus.
Kai problema apibrėžta, formuojamas iššūkis. Remiantis turimomis įžvalgomis, prieinama prie idėjų generavimo. Pasitelkiami vartotojų kelionės, kadruočių ar eskizų metodai. Jie naudojami tam, kad būtų galima daug greičiau suvokti informaciją. Naudojami įrankiai verčia generuoti daugiau sprendimų, kurie nepasiekiami komunikuojant tik verbaliniu būdu.
Eigoje naudojami idėjų atrankos metodai ir kitos fasilitavimo struktūros, kurios užtikrina efektyvų komunikavimą komandoje. Tokie metodai priverčia komandą rasti begalę galimų sprendimų ir jų variacijų bei išsirinkti geriausią.
Galiausiai kuriamas prototipas, kurio pagalba siekiama gauti realų grįžtamąjį ryšį iš vartotojų.
Grįžtamasis ryšys reikalingas, kad įsitikintumėme sprendimo efektyvumu. Dabartiniu metu įžvalgų etapą galima moderuoti naudojantis video konferencijų pagalba ir kitais interaktyviais įrankiais. Vartotojų įžvalgų vedini tobuliname sprendimą, kuris po dizaino sprinto diegiamas kompanijoje. Diegimo etape kompanija naudoja savo kompetencijas bei integruoja išorinius partnerių resursus.
Kas svarbu?
Dizaino sprintui kritiškai svarbu turėti vedlį arba, kitaip tariant, fasilitatorių. Tai gali būti žmogus iš vidinės komandos. Jis turi turėti fasilitavimo kompetencijų ir vertinti visą sprintą nešališkai, pats neįsitraukdamas į diskusijas ir sprendimus, o tiesiog jas moderuodamas.
Dažniausiai kompanijos norėdamos iš tikrųjų nešališko sprinto moderavimo kreipiasi į partnerius. Patyręs išorės fasilitatorius gali efektyviai vesti diskusijas ir naudoti įrankius. Taip pat pateikti požiūrį labiau orientuotą į vartotoją. Komandoje dalinantis savo mintimis ar pasiūlymais dažnai nukrypstama nuo pagrindinio iššūkio. Fasilitatorius tokiu atveju turi nukreipti ir sufokusuoti žvilgsnį į problemą ir galimus sprendimus arba įvardinti būdus, kaip tuos sprendimus sugeneruoti.
Kritinis reakcijos laikas
Naujų galimybių pamatymas ir verslo modelių inovacija tampa neatskiriama nūdienos realybe. Iki šiol turėjome prabangą kontempliuoti apie galimus sprendimus ir ilgalaikes strategijas. Šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu kompanijoms reikia greitų kūrybiškų sprendimų peržiūrint ir reorganizuojant sąlyčio taškus su vartotojais.
Sveikatos krizei virstant finansine krize, visiems prekės ženklams būtina labiau orientuotis į klientą. Išsamūs pastarųjų 5 pasaulinių ekonomikos krizių tyrimai atskleidžia nenuginčijamą tiesą. Laimi tie verslai, kurie turi aiškų vertės pasiūlymą, investuoja į savo prekės ženklo poziciją ir klientų patirtį.
Galime tik įsivaizduoti koks bus pasaulis po koronos krizės, tačiau mūsų žinia yra nedviprasmiška: žvelgiantys į priekį – mąstantys, planuojantys ir veikiantys greitai, reaguojantys į rinkos pokyčius –laimės.