– Kokios dabar dizaino tendencijos pasaulyje ir ar jos tapačios tendencijoms Lietuvoje?

– Kažin ar svetimšaliui išgirdus sąvoką „lietuviškas dizainas“, jis įvardintų bent vieną lietuviško dizaino bruožą. Tai nereiškia, kad Lietuvoje nėra kokybiško dizaino ar dizainerių, tačiau dizainas vis dar nėra prioritetinė kryptis valstybės ekonomikoje, kultūroje ir edukacijoje.

Nesame dizaino tendencijas formuojanti valstybė – mes tik atspindime kitur vykstančius pokyčius ar sekame iš paskos naujausioms tendencijoms. Šiuo požiūriu tendencijos yra panašios: autentiškumo ir individualumo ieškojimas, tvarumas ir tausojimas, efektyvesnis resursų panaudojimas, tarpdiscipliniškumas ir neužsidarymas vienoje siauroje dizaino srityje, mokslo ir technologijų integracija į dizaino procesus ir galutinius produktus, sąmoningo vartojimo ugdymas, dizaino edukacija ir integracija į mokyklų programas.

Dizainui vystytis ir klestėti reikalinga tam tikra palanki terpė – visuomenės išprusimas ir pramonės išsivystymas. Pasaulyje dizainas jau seniai nebėra tik į estetiką orientuota sritis – dizaino principai suprantami ir taikomi versle, organizacijose, edukacijoje, miestų planavime.

Dizaino išsivystymo požiūriu esame perspektyvi provincija, kuri greitai įsisavina ir adaptuoja naujausias tendencijas. Lietuvių dizaineriai tampa vis labiau pastebimi tarptautinėje scenoje, vis daugiau jų laimi prestižinius dizaino apdovanojimus, vis daugiau jų dirba pasaulyje pirmaujančiose kompanijose.

– Kuriose srityse vyksta didžiausi pokyčiai?

– Dizainas yra labai dinamiška ir nuolat evoliucionuojanti kūrybos sritis – sunku įvardinti sritį, kurioje pokyčiai nevyktų. Trečiadienį „MO muziejuje“ rodysime dizaino kompanijos „Doberman“ kartu su „Tarot Pictures“ kurtą dokumentinį filmą „The Frontiers of Design“, kuriame pasisakantys įvairių sričių ekspertai tai tik patvirtina. Išskirčiau interaktyvų, vartotojų sąsajų dizainą ir dizaino integraciją su dirbtiniu intelektu, dirbtine ir išplėstine realybe (VR, AR).

Balsu ir be prisilietimo valdomos vartotojo sąsajos buvo kuriamos ir anksčiau, tačiau šiandien jos tampa vis labiau „nematomomis“ ir integruotomis į mūsų buitį ar darbo procesus.
Dirbtinis intelektas „siūlo“ dizaino paslaugas visur, kur turi pakankamai duomenų, kad galėtų prognozuoti optimalų ar efektyviausią rezultatą: formuoja mados tendencijas, kuria interneto svetaines, planuoja darbus ir laisvalaikį, rūpinasi sveikesne gyvensena ir fiziniu aktyvumu, padeda užmegzti naujas pažintis ar netgi eliminuoja fizinius kontaktus tarp žmonių.

– Ko iš dizainerių tikisi visuomenė ir kaip, reaguojant į tai, keičiasi dizainerių darbas?

– Geras dizainas yra „nematomas“. Apie tai filme užsimena „Google“ dizaino direktorė Isabelle Olsson. Dažniausiai vartotojai pastebi dizainą tik tada, kai kažkas neveikia.

Technologinė pažanga ir vartojimo kultūros skatinimas pripratino visuomenę prie vis dažniau siūlomų naujovių, kurios neretai yra tik paviršutiniški atnaujinimai, nesiūlantys radikaliai pažangesnių vartotojo patirčių, nesprendžiantys realių poreikių. Ne visada naujesnis dizainas yra geresnis, nors ir geriau parduoda.

Visuomenei nebetrūksta dizaino, trūksta kokybiškų, realius poreikius sprendžiančių dizaino sprendimų. Sąmoningi vartotojai pradeda ieškoti ir reikalauti mažiau daiktų, bet daugiau kokybės.

– Dabar labai populiaru kalbėti apie tvarumo klausimus. Ar dizaineriai yra tie žmonės, kurie labiausiai gali prisidėti sprendžiant su tuo susijusias problemas?

– Nesureikšminčiau dizainerių kaip ateitį lemiančios profesijos – yra žymiai stipresnių jėgų. Deja, šiandien vis dar ne dizaineriai valdo pasaulį, nors dizaineriai ir dizainas tampa vis svarbesniu veiksniu sprendžiant su tvarumu susijusius klausimus. Dizaineriai gali ir turi formuoti atsakingesnį vartojimą, kurdami tvaresnį dizainą ir formuodami naujus įpročius, tik mažai kas nori prisiimti visą ugnį į save ir yra pasiruošęs atlaikyti spaudimą, išankstines neigiamas nuostatas. Norint įgyvendinti pokyčius, kainuoja nepalyginamai daugiau laiko ir pastangų, nei vykdyti nurodymus ar dirbti pagal iš anksto suformuotas užduotis. Siekiant pokyčių, tenka atlaikyti daugiau kritikos ir iš kolegų, ir iš vartotojų – kuriam iš mūsų tai patinka?

– Su kokiais iššūkiais ir kokiomis galimybėmis susidurs dizainas ateityje?

– Filme keliamas dizainerio etikos ir atsakomybės prieš visuomenę ir aplinką klausimas. Noras kurti yra įgimtas, tik ar tikrai mums reikia tiek daug naujų daiktų? Ar nekuriam daugiau šlamšto?

Dizainas visame pasaulyje yra labai supanašėjęs – trūksta originalesnių, netikėtų sprendimų, drąsos eksperimentuoti. Gera proga būti drąsesniems, įdomesniems, dizaino pagalba išsakyti savo poziciją, būti subjektyvesniems ir spręsti tuos klausimus, kurie rūpi asmeniškai. Dizaino procesų automatizavimas, vis didesnis dizaino kūrimo įrankių prieinamumas tarsi leidžia visiems būti dizaineriais, bet, kaip bebūtų keista, nuo to geresnio dizaino nedaugėja. Vis daugiau rutininių, nuobodžių darbų ir procesų automatizuojant, galime tapti didesniais slunkiais arba daugiau laiko skirti kūrybai.