Karas Ukrainoje 8-iems iš 10-ies darbuotojų padidino nerimo jausmą, o jo neigiamą poveikį darbingumui ar emocinei sako jaučiantis kas ketvirtas, rodo „Kantar“ atliktas Lietuvos darbuotojų įsitraukimo tyrimas. Šio duomenimis, trečdalis darbuotojų per metus pakeitė darbą arba planuoja tai padaryti netrukus. Darbdaviai reaguodami į situaciją didino dėmesį darbuotojų emocinei sveikatai bei motyvacinėms priemonėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

81 procentui dirbančiųjų karas sukėlė ar padidino nerimo jausmą, tačiau ne visus tai paveikė vienodai. Daugiau nei pusė gyventojų teigė, kad nejaučia poveikio darbingumui ar emocinei sveikatai arba net labiau susitelkia į darbus, tuo tarpu kas ketvirtas jaučia neigiamą poveikį.

„Akivaizdu, kad karas nėra pasitraukęs į antrą planą, darbuotojams tai išlieka svarbus aspektas, yra ir nemažai susirūpinimo dėl savo darbo vietos ir įmonės ateities. Darbdaviai į tai atsižvelgia: darbuotojai pastebi šiemet išaugusį dėmesį jų savijautai, tyrimų įmonėse šia tema kiekį ir inicijuojamas nerimo valdymo priemones darbovietėse“, – sakė Jurgita Račkytė-Vilimė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Jurgita Račkytė-Vilimė
Jurgita Račkytė-Vilimė
© Asmeninio albumo nuotr.

Ūgtelėjo vyriausiųjų darbuotojų įsitraukimas

Tyrimo duomenimis, nors nerimo lygis išlieka aukštas, darbuotojų įsitraukimo lygis per metus stabilizavosi. Labiausiai įsitraukę išlieka jauniausi dirbantieji, iki 29 metų – jų rodiklis žymiai aukštesnis nei bendras Lietuvos dirbančiųjų vidurkis.

Pastebima, kad kai kuriose grupėse įsitraukimas ūgtelėjo, pvz., vyriausioje amžiaus grupėje nuo 60 metų. Šiai darbuotojų grupei buvo būdingas kiek mažesnis įsitraukimas, bet šiemet jų rodiklis jau artimas Lietuvos dirbančiųjų vidurkiui.

„Galimai šį pokytį lėmė bendras ekonominis ir politinis fonas, sustiprinęs jausmą, kaip svarbu priešpensiniame amžiuje turėti darbą ir pastovų pajamų šaltinį. Darbdaviams tai geras signalas atkreipti dėmesį į vyresnių darbuotojų grupę, kurioje stiprėja ir motyvacija, ir įsitraukimas“, – sakė ekspertė.

Didėjo dėmesys emocinei sveikatai

Taip pat labiau įsitraukę darbuotojai buvo tose darbovietėse, kuriose daugiau dėmesio skiriama emocinei sveikatai ir motyvacinėms priemonėms.

„Dėmesys darbuotojų emocinei sveikatai ir lūkesčius atitinkančioms motyvacinėms priemonėms turi įtakos tiek darbuotojų motyvacijai, tiek planams keisti darbą, tiek veikia ir darbuotojų įsitraukimą apskritai. Įmonėse, kurios skiria tam resursų, santykinai daugiau yra vadinamųjų vedlių – iniciatyvių darbuotojų, įkvepiančių kitus kolegas. Ir atvirkščiai, toje grupėje darbuotojų, kurie mažiau patenkinti esamomis motyvacinėmis priemonėmis, kurių darbdavys nesirūpina darbuotojų emocine sveikata – įsitraukimo rodikliai žemesni, čia daugiau vadinamųjų atsiskyrėlių ir daugiau ketinančių keisti darbą“, – sakė „Kantar“ ekspertė.

Kas septintas keitė darbą, dalis jų ir kvalifikaciją

Per metus darbo rinkoje įvyko nemažai rokiruočių: kas septintas dirbantysis (15 %) pakeitė darbą, o dar penktadalis (19 %) planuoja tai padaryti netrukus; kas 8-as – pakeitė kvalifikaciją. Tyrimo duomenimis, šie pokyčiai neretai būna gana glaudžiai susiję: daugiau nei pusė planuojančių keisti darbovietę ketina keisti ir savo kvalifikaciją.Taip pat pakelti sparnus kitur labiau linkę ir nepatenkinti savo atlygiu arba gaunamomis motyvacinėmis priemonėmis darbuotojai.

„Polinkis keičiant darbą keisti ir kryptį stiprėja: pernai kvalifikaciją pakeitė ar planavo netrukus keisti vienas iš keturių, o šiemet jau – trečdalis dirbančiųjų. Ypač noras rinktis naują kelią keičiant kvalifikaciją buvo būdingas darbuotojams išaugusiems savo marškinius, gaunantiems didesnį atlygį nei rinkos vidurkis“, – sakė J. Račkytė-Vilimė.

Išaugo karjeros ir bendravimo darbe svarba

Analizuojant darbo prasmę, išaugo darbuotojų vertinančių galimybę kopti karjeros laiptais dalis. Didesnei daliai dirbančiųjų nei pernai darbas tampa svarbesne buvimo ir bendravimo su kitais žmonėmis vieta.

„Natūraliai pirmoje vietoje žmonės darbo prasmę mato kaip pajamų šaltinį – taip pasisako absoliuti dauguma. Šiemet ūgtelėjęs darbo kaip karjeros galimybės aspektas, tikėtina, iš dalies yra nulemtas didėjančios infliacijos, nes karjeros pokyčiai siejami ir su geresniu atlygiu. Taip pat sustiprėjo darbo, kaip bendravimo erdvės prasmė – tai, veikiausiai, nuotolinio darbo pandemijos metu pasekmė“, – sakė J. Račkytė-Vilimė. Beje, karjeros aspektas, tyrimo duomenimis, itin svarbus darbuotojams iki 40 metų.

Kito motyvacinės priemonės

Darbdavio dažniausiai taikytų motyvacinių priemonių top trejetuke matomi tie patys motyvatoriai kaip ir pernai, tik susikeitę pozicijomis: keliamas atlyginimas šiemet iš trečios kyla į pirmą vietą. Antroje vietoje – įvairūs mokymai, o trečioje – piniginės premijos. Šias priemones darbdaviai taikė dažniausiai ir jas teigia gaunantys maždaug po ketvirtadalį apklaustųjų.

Sveikatos ar gyvybės draudimas per pastaruosius metus tapo populiaresne priemone – iš 8 pozicijos pernai šiemet pakilo į 4 vietą; ją gaunantis nurodė kas penktas apklaustasis. Tokia pat dalis nurodė, jog darbdavys taiko lankstų darbo grafiką, galimybę dirbti nuotoliu.

„Šiemet tarp motyvacinių priemonių į viršų šoktelėjo transporto išlaidų ar tarnybinio automobilio apmokėjimas, taip pat, kiek labiau jaučiamas ir vadovo grįžtamasis ryšys. Pastarasis motyvatorius buvo vienas iš norimiausių pernai, tad, tikėtina, į tai atsižvelgė ir vadovai. Kas ketvirtas dirbantysis norėtų papildomų laisvadienių bei padengtų transporto išlaidų ar tarnybinio automobilio.

Pastarosios priemonės aktualumas sustiprėjo labiausiai, ji norimiausių sąraše kyla iš 9 į 5 poziciją. Tai galėjo lemti tiek grįžimas dirbti iš nuotolio, tiek ir brangstantis kuras“, – pastebi „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.

Tyrimas „Lietuvos darbuotojų įsitraukimas 2022“ pagal TRI*M metodologiją „Kantar“ atliktas šių metų birželio mėn., apklausta 510 respondentų, kurių amžius 16-75 metai.

M360