Tai patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas TRANSFORMERS byloje – kalbant apie bylas dėl prekių klastočių UAB „Profisa“ pavadinimas pastaruoju metu yra minimas dažnai. Ši kartą bendrovė į Lietuvą siekė importuoti 960 vnt. žaisliukų su saldainiais, nors prekių ženklo savininko HASBRO INC. sutikimas naudoti prekių ženklą nebuvo gautas.

Dar 2019-07-17 Vilniaus apygardos teismas HASBRO INC. ieškinį patenkino – nusprendė, kad neteisėtai žymeniu TRANFORMERS pažymėtos prekės turi būti sunaikintos, o atsižvelgiant į tai, kad tokia situacija kartojasi jau ne pirmą kartą, atsakovei taip pat uždrausta tokį žymenį naudoti ir ateityje.

Žinoma, UAB „Profisa“ pasinaudojo teisę skųsti tokį sprendimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nenukrypo nuo jau suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Teismas atmetė Atsakovės argumentą, kad neva suklaidinimo tikimybė nebuvo įrodyta, pvz. Visuomenės nuomonės apklausos rezultatais, priminęs, kad suklaidinimo galimybė – teisinė sąvoka, kurios vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių, taigi, gyventojų apklausos duomenys bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi, tuo labiau, kad Atsakovė ir nepateikė jokių argumentų dėl ženklų nepanašumo.

Teismas taip pat dar kartą priminė, kad prekių pakuotės ženklinimas reiškia, kad šiuo ženklu yra žymima ir pati prekė, o toks naudojimas teismų praktikoje yra laikomas neteisėtu. Atsakovės importuotos ir muitinėje sulaikytos prekės yra žaislai su saldainiais, o ne pakuotės ar saldainiai atskirai. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė vykdo didmeninę prekybą minėtomis prekėmis, nes jos yra parduodamos dėžėmis, kuriose yra 8 pakuotės po 12 vnt. žaisliukų su saldainiais pakuotėse, pažymėtose žymeniu „Light Transformer tank“. Kiekvienas toje pakuotėje esantis žaislas turi etiketę su tuo pačiu žymeniu, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovei priklausančius Europos Bendrijos prekių ženklus „Transformer“.

Atsakovė taip pat nesutiko, kad prekės būtų sunaikintos – ji siūlė sunaikinti tik pakuotes, nes pačių prekių naikinimas, jos manymu, yra neproporcingas. Tačiau šis argumentas taip pat buvo atmestas remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kad prekių ženklo savininko teises pažeidžiantis asmuo negali reikalauti prekių nesunaikinimo vien proporcingumo argumentu, siekdamas gauti tam tikros komercinės naudos (mažesnių praradimų) dėl prekių sunaikinimo. Be to, turi būti prioritetiškai atsižvelgiama į teisių turėtojo pasirinktą teisių gynimo būdą ir šiam reikalaujant sunaikinimo, toks būdas turi būti taikomas.

Teismas taip pat atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir dėl prevencinį reikalavimo patenkinimo. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pažeidė ieškovės kaip prekių ženklų savininkės išimtines teises, įveždama į Lietuvos Respubliką prekes, pažymėtas žymeniu, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovės įregistruotus ES prekių ženklus, be to, įvertinus, tai, kad toks atsakovo pažeidimas ieškovės atžvilgiu nustatomas pakartotinai, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė dėl galimo ieškovės teisių pažeidimo ir padarytos žalos ateityje.

Taigi dar vienas bandymas išvengti atsakomybės nepavyko. Kita vertus, tai labai rimtas signalas visiems, kad prekyba suklastotomis prekėmis gali duoti viso labo laikiną pelną, tačiau labiau tikėtina – atnešti nemažus nuostolius, nes abejotina, ar tokių prekių tiekėjai atlygina už tokias prekes sumokėtą kainą.

Ieškovo originalių prekių pakuotė

Originalas

Sulaikytos prekės
Klastotė