Konferencijos dalyvės pristato, kaip atsirasti sekamiausiųjų sąraše, kokiu keliu vesti įmonės komunikaciją bei, kodėl įmonės įvaizdžio branda prilyginama žmogaus raidai.

Kokiu komunikacijos keliu reikia vesti įmonės paskyrą „LinkedIn“ socialiniame tinkle?

„GoVilnius“ komunikacija – ne vienos įmonės siekiamybė. Auditoriją žavi drąsa, o viso pasaulio dėmesį prikausto komandos gebėjimas žaibišku greičiu reaguoti į aktualijas bei jomis remtis kasdieniuose įrašuose. Pija Ona Indriūnaitė, „GoVilnius“ rinkodaros vadovė teigia, kad viskas prasideda įmonės tikslų nustatymo procese.

„Niekada nesiūlau komunikuoti tik dėl to, nes „visi juk taip daro“. Pamirškite tai, kaip įsivaizduojate, kad komunikacija turi atrodyti viename ar kitame tinkle. Dėliojant „LinkedIn“ strategiją, pirmas klausimas, į kurį turite atsakyti – ko aš siekiu ir ką/kaip turėčiau komunikuoti, kad mano tikslinė auditorija sureaguotų, įsitrauktų?

Reakcija į tai, kas vyksta pasaulyje (žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir t.t.) yra puikus būdas įtraukti tikslinę auditoriją į savo komunikaciją bei pozicionuoti prekinį ženklą, kaip natūralų, susivokiantį aplinkoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo labai primityvus ir paprastas metodas, tačiau jį įgyvendinti nėra taip paprasta,“– sako P.O. Indriūnaitė.

Personalo resursų paskirstymas reaktyvioje komunikacijoje

Daugeliui, sekančiam „Go Vilnius“ komunikacijos sėkmę ir išskirtinumą, kyla klausimas: kaip valdyti komandos procesus, kad šie būtų tokie efektyvūs ir greiti? To paslaptis: idėjų galvojimas – ne tik rinkodaros komandos darbas.

„Pirmiausia, visa komanda turi būti įtraukta į stebėjimo fazę ir sekti, kas vyksta pasaulyje, peržiūrėti viską nuo BBC antraščių iki „TikTok“ madų ar „Reddit“ diskusijų. Į šį etapą turėtų būti įtraukti kaip galima daugiau žmonių, taip siekiant išlipti iš asmeninių socialinių tinklų burbulų. Idėjas, ką komunikuoti, turėtų generuoti visi ir visa komanda turėtų būti suinteresuota ir įtraukta. Rinkodaros komanda toliau perima estafetę galvodami žinutes. Svarbiausia visada turėti žmonių, kurie galėtų griežtai įvertinti rizikas, ar įrašas etiškas ir korektiškas.

Nors skamba vaikiškai paprastai, susidirbti su tokiu procesu nėra taip lengva. Reikalingi procesai, laiko planavimas, visos komandos užnorinimas. Ir, žinoma, reikia laiko. Bet to rezultatas – gyva, įdomi, sekėjus renkanti paskyra,“– dalinasi Pija Ona Indriūnaitė.

Darbdavio indentitetas kaip žmogaus raida

Darbdavio identitetas kuriamas tam, kad pasiektume išsikeltų tikslų – pritraukti, įtraukti ir išlaikyti darbuotojus. Kai to nepavyksta pasiekti, užduodame klausimą: „ką darome ne taip?“ Darbdavio identiteto brandos įsivertinimas gali padėti įmonėms pamatyti didesnį paveikslą ir numatyti labai konkrečius gerinimo veiksmus, kurie leis sėkmingai pritraukti, įtraukti ir išlaikyti darbuotojus.

Darbdavio identiteto kūrimo strategė Justina Darulytė šį procesą skaido į penkis etapus: nuo kūdikystės iki lyderystės.

„Darbdavio identiteto brandą matuojame pasitelkiant 4 kriterijus: strateginė darbdavio identiteto funkcijos reikšmė organizacijoje, reputacijos/patirties užtikrinimas, unikalumo aktyvavimas bei įvaizdžio kūrimas. Trumpai tariant, modelis apima ne tik įmonės viziją ir misiją, bet ir jos vertės pasiūlymo aktyvavimą, HR procesus bei komunikacijos tikslingumą, turinio formatus, kurie daro įtaką darbo vietos patrauklumui ir darbuotojų lojalumui. Šiais kriterijais vadovaujantis, brandą galima suskirstyti į 5 etapus.

Pačiame pirmame etape įmonė sąmoningai nedirba su darbdavio identitetu, pagrindinis jo tikslas – pačiais mažiausiais resursais pasamdyti darbuotoją. Taip pereinama į antrąjį brandos etapą, kuris pasižymi komunikacija, kuri nėra tikslinga ir nuosekli, turinys ir formos, daugeliu atveju, atkartoja konkurentų komunikaciją.

Darbdavys pradeda naudoti personalo paieškos rinkodarą, todėl pasamdyti darbuotojus jam pavyksta lengviau. Pradeda matyti identiteto įgyvendinimo rezultatus, todėl nusprendžia skirti tam daugiau resursų – pereina į kitą – trečią, vadinamąjį, paauglystės etapą.

Trečiajame etape darbdavys galvoja jau ne tik apie talentų pritraukimą, tačiau ir apie esamų darbuotojų išlaikymą ir įtraukimą. Šio etapo išorės komunikacijoje pradedami rodyti žmonės ir jų atsiliepimai, tačiau savo patirtimis ir sėkmės istorijomis jie dalinasi ne per savo paskyras, o per įmonės socialinių tinklų paskyrą.

Darbdavio identitetą laikome brandžiu, kuomet visi keturi brandos kriterijai įgauna vienodą reikšmę. Jei pirmuose brandos etapuose esantys darbdaviai komunikacijoje seka madas, tai ketvirtojo ir penktojo brandos etapo darbdaviai yra tie, kurie savo HR sprendimais bei komunikacijos priemonėmis kuria tendencijas ir diktuoja tas madas,“– dalinasi J. Darulytė.

Vieta sekamiausių sąraše – organiško turinio kūrimo rezultatas

„LinkedIn“ profilio sėkmė neretai tampa ekspertiškumo matuokliu, atveriančiu duris naudingoms profesinėms pažintims. Nuo 2019-ųjų socialinių tinklų ekspertas Karolis Rimkus kasmet paskelbia išplėstinį sąrašą lietuvių, kuriuos verta sekti „LinkedIn“. Šiame sąraše – ir inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė. Anot šios „ConnectIn“ konferencijos dalyvės, auditorijos dėmesį jos paskyra pritraukė ne strategijų ir planavimų, o organiško ir visapusiško turinio dėka.

„Niekada neturėjau jokių konkrečių tikslų „LinkedIn“ komunikacijoje. Ilgą laiką rašiau visiškai nesekdama statistikos. Pirmą kartą skaičius pamačiau kitų žmonių įrašuose: „Romualda turi 14 tūkst. sekėjų“ arba „skaitomiausias sausio mėnesio straipsnis buvo Romualdos“. Dabar kartais pasižiūriu, bet nekeliu sau jokių siekių, net minimalių. Rašymas man yra apie procesą, o ne apie rezultatą.

Kadangi rašyti pradėjau visai be plano, tai ir turinys buvo visoks, o paskui jis natūraliai ėmė suktis apie tam tikras mano profesinio gyvenimo aktualijas. Sekdama kitus „LinkedIn“ rašytojus pastebėjau, kad jie dažniausiai pasirenka vieną savo kryptį ir joje užsiima eksperto rolę. Galiu tik pasidžiaugti, kad nepasirinkau būti vienos industrijos, kurioje dirbau, kalbėtoja, nes pasukus į naują veiklos sritį, būtų labai sunku peršokti į naują vaidmenį,“– atskleidžia R. Stragienė

Plačiau temas dalyviai atskleis „Venudu“ marketingo mokymų platformos organizuojamoje, „Connectin“– „LinkedIn“ profesionalų konferencijoje, kurioje ir J. Darulytės, P.O. Indriūnaitės, R. Stragienės ir kitų Lietuvos bei užsienio profesionalų pranešimai apie naujausias praktikas ir efektyvų šio socialinio tinklo panaudojimą sėkmingam verslui.

„ConnectIn“ konferencija vyks kovo 16 d., „Litexpo“ parodų rūmuose, Vilniuje. Daugiau informacijos bei išankstinė registracija nuorodoje: www.connectin.lt