Rask įkvėpimą batonui
Vienas iš sėkmingos kūrybos principų yra laisvas minčių dreifavimas. Norėdami sukurti ką nors nauja, turime leisti sau ieškoti vis naujesnių ir neatrastų jungčių. Socialinis tinklas „Tumblr“ atveria galimybę kurti neįpareigojančius mikrotinklaraščius, todėl bet kokia tema gali turėti savo puslapį: prancūziški batonai kasdienybėje, iš mokslinių straipsnių konteksto ištrauktos absurdiškos citatos arba seksualiausios istorinės asmenybės. Būtent didelis mikrotinklaraščių kiekis siauromis temomis ir sukūrė unikalią erdvę neįtikėtinoms ir kūrybiškoms kombinacijoms.
„Tumblr“ žavėjo (deja, būtasis laikas) galimybe savyje derinti itin skirtingą turinį ir leido seksualinio pobūdžio medžiagai gyvuoti greta kasdieniško, absurdiško ir meniško turinio. Tarp 440 mln. tinklaraščių viename sraute galėjai pamatyti atstumiančius vaikus iš renesanso, žmones, kurių galvos pakeistos duona, ir vyrus, kurių barzdos yra jų pačių veidai. Tačiau tarp tokių įrašų nekaltai galėjo pasirodyti ir pornografinėse scenose pastebėti katinukai arba nupieštais veidukais ir kostiumais aprengti kavą gurkšnojantys lytiniai organai. Laikui bėgant „Tumblr“ tapo saugia zona marginalizuotoms bendruomenėms, nepritampančioms visuomenėje. Tai kartu buvo ir lytinio švietimo erdvė: per komiksus, juokelius ir asmenines patirtis tūkstantmečio karta – kuri sudaro net 70 proc. lankytojų – mokėsi pažinti savo kūną labiau, nei formalus švietimas galėtų pasiūlyti.
Jei nepatiks Kremliui, tai ir nebus
Dar viena sakmė apie cenzūrą iš interneto istorijos. Kadaise susikūrė tinklaraščių platforma „LiveJournal“, kuri akimirksniu išpopuliarėjo dėl atviros politikos, pozityvios bendruomenės ir mažos kontrolės. Svetainės kūrėjai pastebėjo, kad didelis lankytojų srautas yra iš Rusijos. Necenzūruojama platforma su serveriais užjūryje leido savo mintis saugiai išsakyti Rusijos intelektualams, menininkams ir aktyvistams, tarp jų ir Aleksejui Navalnui.
Vis dėlto 2007 metais turtingas bankininkas, siejamas su Kremliumi, nupirko įmonę ir portalas pradėjo taikyti cenzūrą, prasidėjusią nuo panaikinto turinio suaugusiesiems. 2016 metais buvo pastebėta, kad dingo visi proukrainietiški įrašai, o už savo raštišką poziciją apie Rusijos veiksmus Sirijoje dvejiems metams buvo nuteistas Aleksėjus Kungurovas. Galiausiai „LiveJournal“ paskelbė pasiliekanti teisę ištrinti turinį, kuris, valdžios nuomone, yra netinkamas, todėl netrukus išnyko ir visi LGBT bendruomenės pėdsakai. Laisva platforma mirė. 2:0 cenzūros naudai.
Vietoj išvadų
Cenzūra neleidžia mums matyti visų realybės pusių, kartu atstumia originaliai mąstančius ir kūrybingus žmones. Todėl naujasis „Tumblr“ filtras iš esmės naikina socialinio tinklo identitetą ir atsuka nugarą tiems, kurie jį suformavo. Save kūrybos švyturiu laikanti „Apple“ laimėjo – „Tumblr“ kūrybos arba nebebus, arba ji bus labai ribota (jau vien kaip paradoksaliai skamba „ribota kūryba“).
„LiveJournal“ žodžio ir kūrybiškumo laisvė irgi apsirengė cenzūros įkapes ir prigulė, greičiausiai, amžino miego. Tiesa ta, kad didžiausias kūrybiškumo priešas yra ribos. Aišku, mes jas brėžiame kasdieniuose darbuose, bet jos visiškai nereikalingos tada, kai ieškome įkvėpimo – kad ir koks keistas ar cringy jis būtų.