Brokoliai ir pomidorai bylinėjasi teismuose dėl intelektinės nuosavybės

Kryžminimas yra vienas labiausiai paplitusių būdų išvedant naujas augalų veisles, kurių galima rasti tiek prekybos vietose, tiek ant kasdienio mūsų stalo. Vartotojams greičiausiai nesvarbu, ar siūlomas pomidoras arba brokolis yra patentuotas, ar ne. Tačiau kas vyksta, kai intelektinę nuosavybę reglamentuojantys teisės aktai gali būti interpretuojami dviprasmiškai, – apie tai pasakoja advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuota partnerė, patentinė patikėtinė, vyresnioji patentų konsultantė Birutė Dauderienė.

Patentai išduodami ne visais atvejais

Beveik prieš dešimtmetį Europos patentų tarnyba (EPT) yra priėmusi sprendimą, kad atrankos ir veisimo metodai, kuriuose yra naudojamas augalų veislės genomo kryžminimas, negali būti patentuojami. Tačiau augalai ir gyvūnai, gauti iš tokio veisimo, turėtų būti patentuojami kaip biopatentai. Biopatentų sąvoka buvo patikslinta 2017 metais, kai buvo peržiūrėtas Europos Sąjungos (ES) reglamentas dėl biopatentų.

Pagal atnaujintą reglamentą, augalų ir gyvūnų patentai nebegali būti išduodami, jei jie susiję su tradiciniais veisimo būdais. Kitaip tariant, patentai nebegali būti išduodami, jei jie susiję su bendrais veisimo metodais, pavyzdžiui, kryžminimo ir atrankos (bendras augalų veisimas yra metodas, naudojamas šimtus metų naujų veislių kūrimui). Taip pat 2017 m. buvo priimtos naujos patentų nagrinėjimo taisyklės, kuriose taip pat akcentuojama, kad augalų ir gyvūnų patentai nebegali būti išduodami, jei jie gauti iš įprastinių veisimo būdų.

EPT atšauktas biopatentas – praradimas

EPT po pastarojo išaiškinimo atšaukė tarptautinės chemijos pramonės kompanijos „Bayer AG“ biopatentą, kuris apėmė tam tikrą brokolių tipą, palengvinantį derliaus nuėmimą. Kompanijai, kuri yra pasaulyje lyderiaujanti bendrovė, užsiimanti augalų apsaugos ir sėklų auginimu ir išleidžianti milijardus naujoms augalų rūšims kurti, tai yra didelis praradimas. Tai reiškia, kad kompanija prarado išskirtines teises į šią brokolių rūšį ir kitos kompanijos taip pat gali auginti ir platinti juos.

Dar daugiau painiavos sukėlė du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. EPT Išplėstinė apeliacinė taryba padarė išvadą, kad augalinio produkto patentabilumas yra nustatomas nepriklausomai nuo proceso, kuriuo šis augalas yra gaunamas. Tuo metu ES komisijos pranešime nurodoma, kad patentabilumo išimtis, taikoma tradiciniams veisimo būdams, yra taikoma ir produktui, gautam minėtu būdu.

Reaguodama į susidariusią padėtį, EPT Techninė apeliacijos taryba (TAT) taip pat pateikė trečiųjų šalių pateiktus pareiškimus dėl neigiamo augalų patentų poveikio augalų selekcininkų interesams. Tačiau TAT pažymėjo, kad tokie svarstymai „negali atlikti teisinio šioje byloje iškeltų klausimų vertinimo“.

EPT sprendimas – svarbus visuomenės organizacijoms

Priimtas EPT sprendimas panaikinti brokolių patentą yra labai svarbus plačiajai pilietinės visuomenės organizacijų koalicijai prieš augalų patentus (No Patents on Seeds!), kurios veikla buvo nukreipta prieš milžiniškas korporacijas, tokias kaip „BASF“, „Bayer“, „Syngenta“, visišką tradicinių veislių monopolizavimą, gaunant patentus. Tačiau vis dar išlieka tam tikrų teisinių spragų: 2018 spalio mėn. EPT atmetė protestą dėl patentų, priklausančių „Carlsberg & Heineken“ alaus darykloms dėl tradiciškai auginamų miežių.

Atsakydamas į skirtingus aiškinimus, naujai išrinktas EPT prezidentas António Campinos pakvietė ES ir EPT susitariančias valstybes aptarti tolesnius veiksmus, užtikrinančius pakankamą teisinį aiškumą, kad tradicinis augalų ir gyvūnų veisimas yra patentabilumo išimtis. Augalų veislės taptų laisvai prieinamos veisėjams, kurie laisvai galėtų veisti ir parduoti naujas veisles. Tuo būtų pagerbti vartotojų ir ūkininkų interesai ir teisės, tai pat padidintų Europos patentų sistemos prestižą.