Didžioji dalis mūsų įsitikinimų apie šiuolaikinį pasaulį yra klaidingi – tai galima pasakyti ne tik apie eilinius gyventojus, bet ir apie aukščiausias pozicijas įmonėse užimančius verslininkus, mokslininkus, net Nobelio premijos laureatus. Anna Rosling Rönnlund, viena iš knygos „Faktų galia“ bendraautorių, Palangoje vykstančioje konferencijoje „Lūžio taškas“ išvardino mokslu pagrįstas priežastis, kodėl pasaulis tampa geresne vieta ir patarė, kokių klaidų nedaryti jį vertinant.

Klysta net pasaulio protingiausi

Pasaulis pilnas problemų, kurias reikia spręsti. Visgi, A. R. Rönnlund gali įrodyti, kad jis tikrai tampa geresne vieta gyventi. Knygoje, kurią ji parašė kartu su vyru Ola ir jo šviesaus atminimo tėvu Hansu, pateikiami kiekvienam suprantami tai įrodantys statistiniai faktai, dėl kurių, kaip atskleidė jų ilgametis vykdomas tyrimas, klysta net šviesiausi pasaulio protai. Ši knyga vos pasirodžiusi JAV tapo bestseleriu, o Bilas Geitsas ja taip susižavėjo, kad nupirko ją kaip dovaną kiekvienam pernai JAV mokyklas baigusiam moksleiviui.

Kiek 1 metų vaikų visame pasaulyje šiandien yra skiepijami nuo kai kurių ligų? Kokiose šalyse (mažų, vidutinių ar didelių pajamų) gyvena dauguma žmonių? Kaip per pastaruosius dvidešimt metų pasikeitė žmonių, gyvenančių visiškame skurde, skaičius? Kaip per pastaruosius šimtą metų pasikeitė stichinių nelaimių aukų skaičius per metus? Tokius ir panašius klausimus tyrėjų trijulė užduoda moksleiviams, verslininkams, mokslininkams, politikams – tyrimas buvo atliktas netgi tarp Nobelio premijos laureatų, Davoso ekonomikos forumo dalyvių ir penkių didžiausių pasaulio bankų atstovų.

Teisingai atsakiusių į trylika knygoje pateikiamoje klausimų nebuvo nė vieno. Didžiajai daugumai nepavyko pasiekti geresnio rezultato nei tiesiog spėliojant – ir juos, kaip pastebėjo tyrėjai, vienijo tai, kad pasaulį jie laikė kur kas baisesne vieta nei jis iš tiesų yra.

„Mes gyvename iliuzijose aplink mus supantį pasaulį. Mes daug ką pamirštame, be to, mes nematome pamažu vykstančių pokyčių žiūrėdami pro langą. Ne, mes žiūrime televizorių, kur matome katastrofas ar kitus išskirtinius įvykius, bet jie nėra kasdienybė“, – konferencijoje kalbėjo A. R. Rönnlund.

„Kai kurie galvoja, kad aš nusiteikusi prieš žiniasklaidą – ne. Bet reikia suprasti jos prigimtį. Juk niekas nerašys antraštės, kad šiandien šiame mieste vėl nieko neįvyko. Mes tiesiog norime žmones pakviesti susimąstyti, kad jiems reikia kontroliuoti savo instinktus galvojant, kaip jie vertina informaciją“, – ragino ji.

Nepasiduokite stereotipams

Viena iš dažniausiai žmonių daromų klaidų – mąstymas stereotipais. „Žmonės klausia, o kaip jie kažką daro Kinijoje? Bet viską dažniausiai lemia ne šalis, o pajamų lygis. Mes išsiuntėme fotografus į skirtingas šalis visame pasaulyje ir pamatėme, kad kai pajamų lygis yra tas pats, tiek miegamasis, tiek maisto gaminimo įpročiai ar tualetai yra beveik vienodi“, – kalbėjo A. R. Rönnlund, rodydama tai liudijančias nuotraukas.

Jie siūlo visai atsisakyti pasaulio suskirstymo į išsivysčiusias ar besivystančias šalis, nes dažniausiai toks apibūdinimas nieko nebepasako ir neatspindi realios situacijos.

Pranešėja taip pat ragino susimąstyti, kad Europa ir apskritai Vakarų pasaulis, priešingai nei įprasta galvoti čia gyvenantiems, nebėra pasaulio verslo ir inovacijų centras. „2100 m. 8 proc. pasaulio populiacijos bus Vakaruose (Europoje ir Šiaurės Amerikoje), o likusioje pasaulio dalyje gyvens 92 proc.“, – prognozavo ji.

Išvenkite mąstymo spąstų

A. R. Rönnlund konferencijoje pasidalino keliais patarimais, į ką reikėtų atkreipti dėmesį galvojant apie pasaulį, kad nepadarytumėte klaidingų išvadų.

„Pirmiausia, mes dažnai labai daug dėmesio kreipiame į išskirtumus, kai reikia galvoti apie daugumą, nes tai parodo tikrąją situaciją. Be to, žmonės dažnai galvoja tik apie negatyvius dalykus, nes jie labiau atkreipia dėmesį. Kalbėdami apie tendencijas, mes pastebime tik pakilimus ar nuosmukius, bet labai dažnai niekas tiesiog nesikeičia ir yra stabilu“, – kalbėjo ji.

A. R. Rönnlund taip pat patarė atsikratyti neracionalių baimių apskaičiuojant rizikas. „Kai kurie žmonės bijo vorų, nors automobiliai juk yra kur kas pavojingesni. Kodėl neišsigąstame, kai matome juos atvažiuojant?“, – retoriškai klausė ji.

Mokslininkė taip pat patarė vertinant bet kokį skaičių atsižvelgti į kontekstą. „UNICEF skaičiavimais, 2016 m. mirė 4,48 mln. kūdikių. Tai yra baisus skaičius. Bet 1950 m. jis siekė 14,4mln, taigi, buvo kur kas didesnis. Taigi kartais vienas skaičius tuo pačiu metu gali būti ir blogas, ir reikšti pagerėjimą“, – aiškino ji.

Dar vienas klaidinantis instinktas, jos nuomone – galvoti, kad viskas bus taip, kaip yra dabar. „Gyvenant Vakaruose, Europoje ir Šiaurės Amerikoje, atrodo, kad viskas iš čia kyla, čia yra visko centras, bet pasaulis keičiasi, ir didžiausi pokyčiai vyksta ne čia“, – pabrėžė A. R. Rönnlund.

Taip pat žmonės, susidūrę su problema, dažnai klysta galvodami, kad jiems reikia rasti vienintelį galimą įrankį, leisiantį jį išspręsti. „O gal kartais mums reikia visos įrankių dėžutės?“, – svarstė pranešėja, ragindama neapsiriboti siauru mąstymu.

Gerėjimą įrodė faktais

„Esminis dalykas svarstant, kaip mes priimame informaciją, pirmiausia kukliai galvoti apie savo žinias ir būti smalsiems. Kartais, kai mes žinome kokius nors faktus, džiaugiamės, kad jau galime būti ramūs, bet ne – gali būti, kad tai, ką žinojome, jau pasikeitė“, – kalbėjo A. R. Rönnlund, pabrėždama, kad jie nenori pasakyti, kad viskas eina tobulybės link – tik ragina nepasiduoti nepagrįstam negatyvumui.

Taigi, keletas faktų, įrodantys, kad situacija pasaulyje gerėja. 80 proc. 1 metų vaikų visame pasaulyje šiandien yra skiepijami nuo kai kurių ligų. Didžioji dalis pasaulio žmonių gyvena vidutinių pajamų šalyse. Per pastaruosius dvidešimt metų žmonių, gyvenančių visiškame skurde, skaičius sumažėjo per pusę. Per pastaruosius šimtą metų stichinių nelaimių aukų skaičius per metus sumažėjo beveik perpus. 80 proc. žmonių visame pasaulyje naudojasi elektra. Ir tai – tik keli iš mokslininkų surinktų faktų, kurių pasaulyje sužavėjusioje knygoje kartu su juos patvirtinančiais duomenimis išvardinama dar daugiau.

M360