Bylinėjimosi komunikacijos vaizdas Lietuvos žiniasklaidoje susidėlioja į tokį „pyragą“: prekyba poveikiu sudaro 54 proc. visų žiniasklaidos straipsnių (paminėjimų) apie bylas; kyšininkavimas sudaro 26 proc.; verslo skolos – 10 proc., akcininkų ginčai – 6 proc., skyrybų bylos – mažiau nei 4 procentus.
Tai rodo 2016-2020 metų žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenys (neįtraukus kriminalų). Net 50 proc. temų apie kyšininkavimą ir prekybą poveikiu sudarė „MG Baltic“ atvejo nagrinėjimas.
Būtinas šaltas protas – teisininko ir komunikatoriaus
„Mes matome, kaip susidaro informacinės duobės ir žmonės ima aktyviai ieškoti atsakymų. Jeigu įsivėlusi įmonė nepateikė aiškaus atsakymo, arba, dar blogiau, atsakė ne laiku arba atsakymas nėra aiškus, neatsako į pagrindinius kaltinimus ir problemą, tada visi kiti linkę prisigalvoti savo atsakymų ir informacija tampa nebesuvaldoma. Todėl į viešumą iškilus bylai arba atsiradus tokiai grėsmei, reikia skambinti ne tik advokatui, bet ir komunikacijos profesionalui, nes žmogus įmonės viduje pradeda matyti situaciją selektyviai, emocionaliai ir jam reikia šalto proto iš išorės. Žiniasklaidos analizėse mes matome: kuo konkrečiai kaltina, kuri tema auga, kokie kanalai eskaluoja, kokiais žodžiais, tonu ir lygiu jus kaltina ir panašiai“, – „PR Impact“ renginyje „Bylinėjimosi komunikacija“ pasakojo žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė.
Advokatas: viešumo buvimas nėra komunikacija
Bylinėjimosi komunikacija yra komunikacijos proceso valdymas prieš bet kokį teisinį ginčą ar jo metu, siekiant paveikti rezultatą ar jo įtaką kliento bendrai reputacijai. Tokiu apibrėžimu, suformuluotu James Haggerty, siūlo vadovautis A. Jonkus.
„Bylinėjimosi komunikacija yra proaktyvus procesas, kurį jūs valdote, kuriame jūs dalyvaujate ir jį reikia atskirti nuo fakto, kiek apie jūsų problemą/ginčą/bylą jau yra informacijos viešojoje erdvėje. Viešumo buvimas savaime nėra bylinėjimosi komunikacija“, – „PR Impact“ renginyje akcentavo advokatas Andrius Smaliukas.
Šeši bylinėjimosi komunikacijos tikslai
Komunikacijos mokslo doktrinoje išskiriami 6 pagrindiniai bylinėjimosi komunikacijos tikslai: neigiamo viešumo neutralizavimas, kliento pozicijos paviešinimas, siekis subalansuoto žiniasklaidos požiūrio į procesą, padėti žiniasklaidai ir visuomenei suprasti sudėtingus teisinius klausimus, mažinti priešišką aplinką ir, galiausiai, padėti išspręsti konfliktą.
„Bylinėjimosi komunikacijos teorija kilusi iš JAV, dažniausiai ji orientuota į verslo prieš valstybę arba valstybės prieš verslą komunikaciją. Lietuvoje mes turime kelias kategorijas: verslo subjektų ginčai – labai platus dalykas, bet jis nėra toks populiarus ir nebūtinai traukia žiniasklaidos dėmesį. Kita kategorija – akcininkų ginčai, jie neįvyksta staiga. Šių abiejų tipų ginčų komunikacijai galima pasirengti. Paskutinė kategorija, apimanti platų lauką – valstybė prieš verslą. Dažnai jie ateina kaip perkūnas iš giedro dangaus ir laiko pasirengti neturime. Komunikacija prasideda tą dieną, kai tai įvyksta“, – renginyje kalbėjo A. Jonkus.
Ne kiekvienas bylinėjimasis yra krizė
RSVA vadovas akcentavo, kad dažnai rinkos dalyviai painioja sąvokas „bylinėjimosi komunikacija“, „krizių komunikacija“ ar „reputacijos valdymas“ ir dėl to pasirenka klaidingas strategijas.
„Ne kiekvienas bylinėjimasis yra krizė, bet kiekviena krizė dažniausiai baigiasi bylomis. Iš reputacinės pusės žiūrint, jeigu įmonė nuolat sėdi teismuose, tai bendra reputacija – peštuko. Todėl reikia pagalvoti, ar dėl kiekvieno dalyko verta kelti bylas, nes reputacine prasme tai turi neigiamos įtakos“, – ryšį parodo A. Jonkus.
Kodėl žiniasklaida apie tai rašo?
„Kai šnekame apie valstybės bylas prieš verslą, pastarasis dažnai klausia: kodėl žiniasklaida apie tai rašo? Nes teisėsaugos institucijos yra formalūs autoritetai – jų poziciją žiniasklaida visada cituos, čia yra konstanta. Dėl to svarbu, kad ir kita pusė paviešintų poziciją – svarbu greitumas ir aktyvumas. Siekiant subalansuoto žiniasklaidos požiūrio į procesą: jeigu tik viena pusė komunikuos, o jūs – ne, jūs galite būti nuteisti iki teismo. Daug teisinių procesų yra sudėtingi, todėl kartais reikia pakankamai daug komunikuoti, kad visuomenei tai būtų suprantama“, – bylinėjimosi komunikacijos tikslus komentavo agentūros „Agency 1323“ vadovas A. Jonkus.
Identifikuoti – iš kur kyla neigiamas viešumas
Advokatas A. Smaliukas patarė pradėti nuo bazinio dalyko: identifikuoti, koks yra neigiamas viešumas. Ar situacija jau vieša, kiek ji vieša, kas tą viešumą sukuria: ar oponentai inicijuoja, ar tai sąžiningai žiniasklaidos sukurtas viešumas?
Bylinėjimosi komunikacijoje svarbiausias klausimas – ar viešumas yra neigiamas reputacine prasme? Jeigu taip, ką su tuo darome?
„Atsakymai ir komunikacine, ir teisine prasme gali būti skirtingi. Kartais viešumas yra nesąžiningas, neteisėtas, kartais tai yra užsakytos melagienos. Tada mes galime tą neigiamą viešumą valdyti ir teisinėmis priemonėmis“, – su renginio dalyviais kalbėjo advokatas A. Smaliukas.
Jūs jautrūs ar nejautrūs? (reputacine prasme)
Susidarius neigiamam viešumui, A. Smaliukas pirmiausia pataria žiūrėti, ar klientai ir oponentai yra jautrūs reputacine prasme, ar nejautrūs arba mažiau jautrūs. Jeigu nustatome, kad nejautrūs, tuomet jis pataria nepradėti proaktyvios komunikacijos ir išlaukti 2 savaites, po kurių paprastai viskas nurimsta.
„Mediaskopo“ duomenys aiškiai parodė susidomėjimo naujienomis pikus. Egzistuoja dviejų savaičių taisyklė: atskiroje temoje dėmesys išsilaiko daugiausiai dvi savaites. Jeigu niekas neužsakinėja muzikos ir tai nėra suorkestruotas viešumas, žiniasklaida pavalkios temą dvi savaites ir dėmesys nuslūgs“, – ne vieną tai įrodantį pavyzdį renginyje pateikė A. Smaliukas.
Šį advokato tvirtinimą atspindėjo ir „Mediaskopo“ duomenys. Pavyzdžiui, Manto Zalatoriaus ir Valdo Sutkaus suėmimo atvejį komentavo „visi, kas netingėjo“, tačiau per 2 savaites ši tema žiniasklaidoje nuslūgo.
Todėl nors vienas iš bylinėjimosi komunikacijos tikslų yra neutralizuoti neigiamą viešumą, nereikia aklai pulti į mūšį siekiant atkurti reputaciją ir neutralizuoti viešumą.
„Jeigu tai yra neutralus neigiamas viešumas, kurį sukuria žiniasklaida tiesiog sąžiningai dirbdama savo svarbų darbą, nors jis ir nemalonus, mes neturime pulti į reputacinį mūšį. Nes jeigu pradedi proaktyviai neutralizuoti neigiamą viešumą, kuris nėra užsakomasis, tu pats palaikai temą, ir kiekviena komunikacija tą 14-os dienų „senaties“ terminą atideda“, – dėstė A.Smaliukas.
Svarbiausia – išspręsti konfliktą
Jeigu neigiamą viešumą sąmoningai kuria oponentai ar trečiųjų šalių nuomonės formuotojai, tada reikia sudėtingesnių sprendimų.
„Kai kalbame apie proaktyvią bylinėjimosi komunikaciją, aišku, kad svarbu yra apsaugoti reputaciją, bet svarbiausia yra išspręsti konfliktą. Reputaciją gerinanti komunikacija ir komunikacija, sprendžianti jūsų bylą, yra du skirtingi dalykai. Reputacinė komunikacija yra net ne apie bylą. Dauguma nesupranta, kad komunikuodami su tikslu gerinti reputaciją mes nesprendžiame konflikto“, – pabrėžė A. Smaliukas.
Taikus susitarimas komunikacijos pagalba
Pasak jo, 99 proc. atvejų bylinėjimosi komunikacija neturės įtakos sprendimui, jeigu sprendimą turės priimti teismas arba arbitražas. Tačiau bylinėjimosi komunikacija tikrai gali turėti įtakos taikiam susitarimui.
„Tokių atvejų yra nemažai, kai proaktyvi ir gerai sudėliota bylinėjimosi komunikacija padeda ginčą išspręsti taikiai, išvengiant ilgos kelionės teisme ar arbitraže. Tai nelabai tinka, kai yra ginčas su viešaisiais namais arba baudžiamųjų bylų atvejais“, – papildė A. Smaliukas.
A. Jonkus taip pat pasakojo klientams, nenorintiems viešumo, patariantis ginčus spręsti ne teisme, o arbitraže, nes nors uždarų teismo posėdžių medžiaga nėra vieša, tačiau pats tokios bylos vykimo faktas ir jos teismo posėdžių datos yra vieša ir žurnalistams lengvai prieinama informacija.
Kada verta taikytis, o ne bylinėtis
„Jeigu kalbame apie verslo ginčus ir taikius susitarimus, yra kelios kategorijos ginčų, kurie ypač pasiduoda sprendimui per komunikacinius instrumentus. Pirma, kai reputacija yra svarbi ir neigiamas viešumas iš tikrųjų skaudina, kai nuolatinis temos eskalavimas žiniasklaidoje gali iš tikrųjų padaryti tokią reputacijos žalą, kad verta taikytis (galbūt darant nuolaidas) ir taip išspręsti konfliktą. Tai ypač svarbu biržoje listinguojamoms bendrovėms, taip pat kai temos eskalavimas gali reikšti posto praradimą ar kitus asmeninius praradimus bylininkams ar jų valdymo organų nariams“, – pasakoja A.Smaliukas.
Daugiau kaip 20 metų patirtį turintis advokatas įsitikinęs, kad bylinėjimosi komunikacija yra kūrybinis procesas, kuriame turi dalyvauti ir teisininkai, ir komunikacijos profesionalai. Ir nors vieningo recepto – kaip/ar komunikuoti apie bylą – nėra, tačiau doktrina ir praktika leidžia išskirti bendras žaidimo taisykles, kurias pranešėjai iš visų pusių apžvelgė Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos ir „Workland“ renginyje „Bylinėjimosi komunikacija“.