Nieko nebestebina verslo prezentacijos, teisingiau, vis dar stebina jų nekokybė. Nors specialistų pokalbiuose nuolatos vyksta žodžių ir skaidrių karas, kas geriau – PPT ar Keynote, – deja, dažnai jame nugali forma prieš turinį. Ir tai – ne tik lietuvių problema.

Lyginant su kitomis šalimis, lietuvių verslininkai neturi jokių išskirtinių savo prezentacijų bruožų, nes nekokybiška prezentacija nepriklauso nuo tautybės. Žinoma, galime kalbėti apie skirtingas verslo kultūras, archetipus, stilistikos suvokimą, patirtis ir pavyzdžius, tačiau pamažu ir Lietuvoje suprantama, kad gera prezentacija itin svarbi pardavimams, todėl verslas kreipiasi pagalbos į pavienius prezentacijų kūrimo specialistus arba komunikacijos agentūras.

Dalyvaujant bet kokioje parodoje ar renginyje reikia nusiteikti, kad važiuojate parduoti – savo produktus ar paslaugas, idėją ar savo verslą. PARDUOTI, o ne tiesiog pasirodyti. Marketingo praktika rodo, kad geriausiai parduoda ne produkto pakuotė, o prekės ženklo pasakojama istorija ir vartotojui sukeltos teigiamos asociacijos, tad jomis derėtų pasirūpinti iš anksto.

Verslo prezentacijos veikia panašiai. Rengiantis bet kokiam verslo pristatymui viešai, pirmiausia reikia sau atsakyti į kelis klausimus: kokia man iš to nauda? kokia iš to nauda auditorijai? ką savo prezentacija aš noriu pasakyti? ką naujo sužinos, o svarbiausia – ką vėliau prisimins mano pristatymą išklausę žmonės? Atsakymai į juos užtikrins prezentacijos struktūrą ir garantuos auditorijos dėmesį.

Prisimenate pasaką apie Šecherezadą? Ji 1001 naktį išgyveno tik todėl, kad mokėjo įtikinamai pasakoti istorijas ir prikaustyti valdovo dėmesį. Verslas turi tapti šecherezada ir auditoriją užburti taip, kad žmonės ne tik išklausytų visą prezentaciją neišsiuntę nei vieno elektroninio laiško, neatnaujinę Facebook statuso ar tiesiog pražaidę Candy cruch, bet rikiuotųsi eilėje, kad po pristatymo su jumis susipažintų, nes suintrigavote ir jie nori žinoti šios istorijos tęsinį.

Kokia, Jūsų manymu, yra efektyvi ir patraukli verslo prezentacija?

Kaip minėjau anksčiau, svarbiausia pačiam suprasti ir apsibrėžti prezentacijos tikslą, išgryninti jos pagrindinę mintį ir visą sprogstamąją jėgą sukoncentruojant ne į dėstymą, bet į įžangą – ji turi iškart prikaustyti klausytojo dėmesį ir žadėti jam paslaptį. Jeigu per pirmas 5 minutes jis nebus suviliotas ir „pagautas“, susigrąžinti jo dėmesį vėliau bus sunku. Kai vaizdas, tekstas ir pasakotojas yra neatsiejama visuma – prezentacija bus sėkminga.

Kuo pasižymi efektingos ir efektyvios prezentacijos?

1. Skaidrių stygiumi ir jų švara – kuo mažiau skaidrių ir kuo mažiau teksto bei sunkiai suvokiamų schemų jose – tuo išlaikyti auditorijos dėmesį lengviau.

2. Aiškiu ir paprastu žodynu.
Jeigu pranešimas nėra skirtas siauram branduolinio ginklo kūrėjų rateliui ar mezgimo kryželiu technologijos vystytojų suvažiavimui, visa prezentacijoje vartojama kalba turi būti suprantama bet kuriam sėdinčiam salėje. Atvirkščiai nei mano dauguma, tarptautinių žodžių gausa ir mokslinė terminologija nerodo pranešėjo kompetencijos ir erudicijos, greičiau atvirkščiai – demonstruoja jo norą pasipuikuoti arba negebėjimą idėjos perteikti suprantamai. Be to, taip „apsunkinta“ kalba generuoja salėje sėdinčių „Candy Cruch“ žaidėjų ratą – tai naudinga tik tuo atveju, jeigu jūs esate „King.com“ (šio žaidimo kūrėjų) atstovas.


3. Sklandžia, gramatiškai taisyklinga kalba.
Praleisti raidę rašant ilgą tekstą ar padėti ne ten kablelį nutinka kiekvienam, tačiau ne tada, kai visa tai norite parodyti auditorijai. Žodyno klaidos, stiliaus nepaisymas ir skyrybos ignoravimas nereiškia laisvumo ar kosmopolitiškumo – tai rodo jūsų neraštingumą.

4. Struktūra. Pagalvokite apie kada nors sutiktą žmogų, kuris pasakojamą istoriją sugebėdavo taip ištęsti ir „suvelti“, kad pamiršdavote, nuo ko ji prasidėjo ir nustodavote jo klausyti (gal iš mandagumo tam tikrais intervalais pritariamai linksėdavote galva ar ištardavote kažką panašaus į „o“, „tu matai“). Nenorėtumėte būti to žmogaus vietoje? Tada aiškiai susidėliokite savo istorijos – prezentacijos – struktūrą: turi būti aiški įžanga, dėstymas ir pabaiga, o klausytojai turi žinoti, kas jų laukia. Kad auditorija aiškiai įsimintų jūsų prezentacijos pagrindinę mintį, įžangoje pasakykite glaustai, apie ką planuojate kalbėti, tada apie tai kalbėkite, o pabaigoje užakcentuokite, ką papasakojote. Struktūrai ir auditorijos dėmesiui išlaikyti padeda aiškus prezentacijos dalių išskyrimas – numeracija, pavadinimais ar ženklais. Taip visada bus aišku, kurioje dalyje esate ir kiek pasakojimo dar liko.

5. Apversta piramide. Klasika, tačiau tiek žiniasklaidoje, tiek viešuosiuose ryšiuose ar kituose storytelling‘o formatuose galioja ta pati taisyklė – best comes first. Aktualiausią informaciją reikia papasakoti iš pradžių, vėliau gilinantis į detales ar techninius/statistinius parametrus. Šis metodas tinka dėl kelių priežasčių: „greito maisto“ mėgėjai gaus informacijos dozę iškart ir vėliau prarastas jų dėmesys jums nebus žalingas, nutikus nenumatytiems atvejams – dingus elektrai ar nuogaliui užšokus ant scenos – svarbiausią dalį jūs jau būsite papasakoję.

6. 15 joke 15. Verta prisiminti sėkmingų dėstytojų pavyzdį, kurie sugebėdavo išlaikyti pusiau miegančios auditorijos dėmesį visą akademinę valandą. Koks jų triukas? 15 minučių teorijos, intarpas anekdotui ar pavyzdžiui iš gyvenimo, vėl 15 minučių teorijos. Ir taip 1,5 valandos. Šį triuką verta prisiminti pristatant savo prezentaciją, tačiau nereikėtų persistengti, kad pristatymas netaptų standup‘u, kitaip auditorija prisimins anekdotus, tačiau nei jūsų pristatytą idėją.

7. Vaizdais, ne žodžiais prezentaciją mylime. Atlikta n tyrimų, tad gilintis daugiau neverta – dauguma žmonių informaciją įsisavina akimis, tad prezentacijoje turėtų dominuoti paveikslėliai, vaizdo įrašai, grafikai ir paprastos schemos. Svarbu atsiminti kitą taisyklę – mažiau yra geriau, todėl vienoje skaidrėje turėtų būti ne daugiau 4 eilučių teksto po 4 žodžius. Ypatingai efektyvu, jeigu galite savo pasakojimą pagyvinti realiu vaizdu – gaminio prototipu scenoje ar nufilmuotais trumpais aiškinamaisiais siužetais.

8. Įtraukimu. Pranešėjas pasakoja auditorijai, tad geriausia, kai auditorija gali pasakojimo procese dalyvauti. Pamenate mokyklos laikų žaidimą – kas?kur?kada?su kuo?ką darė?, kai visi rašydavome atsakymus ir užlenkdavome popieriaus lapelį, kol pabaigoje taip visi „sukurdavome“ netikėtų ir juokingų istorijų. Leiskite auditorijai kurti jūsų istoriją – įtraukite juos, o vėliau gautus duomenis apibendrinkite ir iliustruokite savo pasakojimą. Dabar yra įvairių online platformų, tad galite prezentacijos metu panaudoti bet kurią jų – pvz. mentimeter.com, kuri realiu laiku fiksuoja auditorijos atsakymus į jūsų klausimą ir tai diagramų pavidalu atvaizduoja prezentacijoje ekrane.

9. Sklandžia ir aiškia pabaiga.

Tačiau šis gražiai supakuotas Molotovo kokteilis nesuveiks, jeigu nebus vieno ingrediento – pranešėjo entuziazmo. Verslas yra žmonės, kurie jį kuria, tad degančios akys dažniausiai uždega ir auditorijoje sėdinčius žmones.

Svarbiausia parengti tokią prezentaciją, kuria patys tikėtumėte, nes verslo sėkmė – žmonės, o kol verslas jaunas, tik jo kūrėjų entuziazmas, tikėjimas verslo sėkme ir gebėjimas aiškiai įvardinti sėkmės faktorius padeda investuotojams apsispręsti – remti šį verslą ar ne. Žinau atvejų, kai galimi verslo partneriai, iš pradžių susidomėję idėja, vėliau atsisakė investuoti, nes jos autoriai nesugebėjo įtikinti, neatrodė užtikrintai ir nesistengė „uždegti“. Net pati inovatyviausia ir geriausia verslo idėja be ja tikinčių ir ja gyvenančių žmonių gali likti nepastebėta, nesuprasta ir neįvertinta. Tad kontroliuokite, ką jūsų laikysena, intonacija ir entuziazmas prezentacijos metu sako apie jus – jeigu sudomins jūsų asmenybė, sudomins ir verslas. Kaip ir bet kokią prekę bei paslaugą, dažniausiai parduoda ne racionalumas, bet emocijos.

Taip pat – nepamirškite „elevator pitch“ metodo, nes investuotoją galite sudominti ne prezentacijos metu, o tol, kol jis plaunasi rankas restorano tualete ar laukia (simboliška) lifto. Čia pravers namų darbai – pasiruoškite trimis-keturiais sakiniais nusakyti savo verslo esmę, konkurencinį pranašumą, KPI, galimą grąžą ir galimą pašnekovo rolę jame.

Domėkitės, kokie žmonės dalyvauja konferencijoje – kiek ten žiniasklaidos atstovų, kiek investuotojų, kiek galimų partnerių, o kiek konkurentų – su visais būkite pasiruošę pasikalbėti jiems aktualiu „kampu“ per labai trumpą laiką. Kaip juos atpažinti? Dažniausiai skirtingo lygio dalyviai dėvi skirtingas kaklajuostes ar skirtingos spalvos dalyvio „apyrankes“ – identifikuokite ir drąsiai ženkite pasisveikinti bei prisistatyti. Nepamirškite savo kišenių prigrūsti vizitinėmis kortelėmis – taip, konferencijose jos vis dar paklausi prekė.

Žinoma, kad nepavyks su visais susitikti „5 minutėms“, tad stebėkite, kieno žinutės po jūsų pranešimo pasirodo socialinėje erdvėje (vistiek dažniausiai prie įrašo naudojami hashtagai) ir, jeigu asmuo jums gali būti naudingas, susisiekite su juo ir susitarkite dėl susitikimo pietums, kad galėtumėte papasakoti istorijos tęsinį (dar kartą primenu Šecherezadą).

Nereikia nusiminti, jeigu po pirmų konferencijų atgalinio ryšio bus nedaug – practice makes perfect, tad kitą kartą būtinai pavyks!

M360
Ad Verum


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją