Praėjusią savaitę „PR Impact Awards“ renginio metu kalbinau Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos IPRA prezidentą Philippe Borremans. Apžvelgdamas komunikacijos tendencijas jis teigė, jog pandemija parodė būtinybę grįžti prie įrodymais grįstos komunikacijos. Iš pirmo žvilgsnio įrodymais grįsta komunikacija nėra nieko naujo. Kodėl būtent dabar ji tampa tokia aktuali?

Socialinių tinklų platformos, liberalizavusios informacijos sklaidą bei suteikusios kur kas didesnį svorį atskiram individui, kartu sumažino faktų bei įrodymų svarbų. Socialinių tinklų platformos dalies žmonių suvokiamos kaip informacijos patikimumo garantas.

Šis fenomenas lėmė netikrų naujienų spartų įsigalėjimą tuose pačiuose socialiniuose tinkluose, ir tuo naudojasi ne tik pavieniai asmenys, bet ir kai kurios valstybės, vykdydamos informacines operacijas prieš kitas valstybes. Ir čia, matyt, slypi didžiausias iššūkis bandant sugrįžti prie faktais grįstos komunikacijos, nes netikrų naujienų skleidimas kaip komunikacijos būdas yra savotiškai „legalizuotas“.

Komunikacijos patikimumas yra šio pasaulio problema, galinti sukelti kur kas didesnių padarinių, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.

Lietuvoje viešasis sektorius ir politikai neretai baksnoja pirštu į verslą, esą pastarasis naudoja komunikaciją siekdamas savanaudiškų tikslų. Tačiau politikos formuotojai Lietuvoje dažnai net nestovi šalia faktais grįstos komunikacijos, kuri beje, turėtų prasidėti nuo įrodymais grįstos politikos.

Šiuo požiūriu itin įsimintina alkoholio suvartojimo statistikos istorija Lietuvoje, kai skaičius, kuriuos vėliau naudojo PSO ir dėl kurių buvome išvadinti „daugiausia geriančia tauta pasaulyje“, teikė ne Lietuvos statistikos departamentas, o nevyriausybininkai, susiję su buvusio sveikatos apsaugos ministro aplinka. Šiuo atveju sunku kalbėti apie įrodymais pagrįstą politiką ir jos komunikaciją.

Kalbant sveikatos apsaugos tema, mūsų politikos formuotojai JAV Maisto ir vaistų administraciją (FDA) kai kuriomis temomis laiko autoritetu, o į kai kurias jos rekomendacijas tiesiog nekreipia dėmesio. Pandemijos metu FDA sprendimai buvo priimami nekvestionuojami, o kalbant apie tabako ar alkoholio žalos sveikatai mažinimo sritį dažnai netiesiogiai pareiškiama, kad FDA nėra ta institucija, kuria reikia remtis.

Nors dabartinė vyriausybė irgi dažnai mėgsta sakyti, jog vykdo įrodymais grįstą politiką, tačiau praktikoje dažniausiai tai nevyksta. Lietuva kai kuriose srityse tiesiog neturi pakankamai resursų, nei finansinių, nei žmogiškųjų, kad galėtų savarankiškai ištirti ar išnagrinėti verslo pateiktus tyrimus ir įrodymus, kaip tai daro JAV FDA ar Didžiosios Britanijos atitinkamos institucijos. Todėl, matyt, būtų protinga tose srityse, kur neturime savų pajėgumų, visiškai remtis kitų šalių, tokių kaip JAV ar Didžioji Britanija, institucijų tyrimais, išvadomis ir gerosiomis praktikomis. Kitu atveju „vyšnių rankiojimas“ pagal trumpalaikius politinius tikslus neveda prie apgalvotos ir ilgalaikės politikos.

Siekiant grįžti prie įrodymais grįstos komunikacijos, taip pat būtina stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo institucijomis ir naudotis jų pajėgumais vykdant įvairių sričių tyrimus.

Iš viešos informacijos bei bendravimo su Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto kolegomis suprantu, kad viešasis sektorius didesnių tyrimų pastaraisiais metais iš esmės neužsakinėjo. Negana to, kad valstybės institucijos pačios neužsako tyrimų, politikai dažnai kvestionuoja mokslininkų akademinę laisvę vykdyti tyrimus temomis, kurios neatitinka tos dienos politinės konjunktūros. Ir jau nebestebina, kai Lietuvoje viena ar kita ministerija remiasi kokios nors niekam negirdėtos, vieną darbuotoją turinčios viešosios įstaigos atliktu tyrimu ir tuo grindžia priimamus sprendimus.

Be viešojo sektoriaus grįžimo prie bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo institucijomis, tyrimų užsakymo bei tarptautinių gerųjų praktikų taikymo sunku bus tikėtis grįžimo prie politikos ir komunikacijos, kurią galėtume pavadinti grįsta įrodymais.

Kitas aspektas, kurį nurodo EBPO kalbėdama apie valstybių įrodymais pagrįstą politiką, yra politikų ir valstybės tarnautojų brandos lygis, kuris reikalingas mokslo pateikiamų duomenų supratimui ir išvadų darymui. Šioje srityje nėra tekę girdėti nė vienos tobulinimo programos, skirtos valstybės tarnautojams. Tai yra dar vienas potencialus viešojo sektoriaus ir universitetų bendradarbiavimo laukas.

M360