Kodėl svarbu matuoti ne tik pasibaigus kampanijai, o ir įpusėjus?
„Pandemija jau trečią mėnesį purto mūsų gyvenimus. Tai – neįtikėtinai didelis išbandymas ne tik įprastai žmonių gyvenimo rutinai, sveikatos sistemai, verslui, bet ir valdžios institucijoms. Daugelis programų ar iniciatyvų nukreiptų į neigiamų pandemijos sukeltų pasekmių mažinimą jau gerokai įpusėjusios ar netgi baigiasi. Siekiant maksimalaus efektyvumo ir geriausių rezultatų įgyvendinant vienokius ar kitokius sprendimus, labai svarbu matuoti ne tik prieš imantis veiksmų ar jiems pasibaigus, tačiau ir jiems įpusėjus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas D. Budzinauskas.
Jis sako, kad šią taisyklę įrodo komunikacijos ir reklamos planavimo principai – kampanijos optimizavimas jos eigoje yra vienas kertinių veiksmų efektyvios komunikacijos link.
Faktų žinojimas gali koreguoti ir rekordiškai žemus aukščiausios valdžios pastangų vertinimus
„OPEN Agency“ kartu su duomenų rinkimo agentūra Norstat gegužės 11-13 d. atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė neįtikėtinai žemus aukščiausios valdžios ir jos institucijų veiksmų, mažinant pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes, vertinimus.
„Mažiausiai teigiamų ir daugiausiai neigiamų vertinimų gavo šalies Prezidentas (atitinkamai 17 proc. ir 37 proc. apklaustųjų). Blogai ir labai blogai įvertinti valstybės veiksmai nukreipti verslo situacijos gerinimui (36 proc.), kiekvienam gyventojui (29,6 proc.) ir bendrai vyriausybės vykdomi veiksmai (29 proc.). Aukščiausius pasitikėjimo ir teigiamų vertinimų balus gavo tokios pilietinės iniciatyvos kaip „Stiprūs kartu“ ir „Laikykitės medikai“. Pastarąsias gerai ir labai gerai įvertino net 67 proc. visų apklaustų Lietuvos gyventojų“, – vardija „OPEN Agency“ tyrimų ir analitikos skyriaus vadovė Rūta Baubinienė.
„Geriausiai vertinamos pilietinės, visuomeninės iniciatyvos – tai ir signalas prekiniams ženklams. Visuomenė nėra skeptiška viskam, ji gali pasitikėti ir net kaip matome šiuo atveju, tokio pasitikėjimo rodikliai labai aukšti. Taigi, norint ne tik padėti visuomenei spręsti kilusias problemas, bet ir stiprinti savo patikimumą, partnerystės ir pilietinių iniciatyvų palaikymas yra itin teisinga kryptis“, – pastebi D. Budzinauskas.
Kalbant apie savivaldybes, kol kas geriausiai savo miesto valdžią vertina Vilniaus ir Panevėžio miestų gyventojai. Tuo pačiu verta atkreipti dėmesį, kad toli gražu ne visų interesai yra atliepiami, todėl šios situacijos žinojimas ir atitinkamų sprendimų priėmimas situaciją tikrai gali koreguoti.
Ar visuomenėje jau dominuoja kritinis mąstymas, ar tai nepasitikėjimo rezultatas?
Visai neseniai LR Seimas nusprendė rugpjūčio mėnesį skirti vienkartinę 200 eurų išmoką pensijų, kitų socialinių išmokų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms. Kampanijos „Remkis faktais“ tyrimas jau parodė, kaip šią iniciatyvą priėmė visuomenė: didžioji dalis apklaustųjų tai įvertino kaip vienkartinę akciją skirtą rinkimams.
Maža to, didelė dalis darbingos mūsų šalies visuomenės jau svarsto ir apie emigracijos galimybę, netekus darbo, ar dar labiau pablogėjus Lietuvos ekonomikai. Tyrimo iniciatoriai sako, kad tai ženklas, jog žmonės vertindami valdžios sprendimus iš karto galvoja ir kelis žingsnius į priekį.
R. Baubinienė pastebi, kad uždavę vos kelis klausimus per vos kelias dienas galime operatyviai diagnozuoti visuomenės reakciją į tai, kas vyksta mūsų šalyje, ir išvadas bei prognozes daryti remdamiesi ne spėjimais, o duomenimis.
Pasitikėjimas gali taip greitai atsirasti, kaip ir išnykti
„Tyrimas rodo, kad itin sparčiai atsiradę ir krizinėje situacijoje operatyviai veikę nauji pilietinių iniciatyvų prekės ženklai žaibiškai užsitarnavo visuomenės pasitikėjimą. Tuo pat metu akivaizdu, jog aiškios lyderystės nebuvimas visuomenę verčia dairytis pokyčių: matome, kad visuomenė nori naujų veidų politikoje. Ši situacija puikiai iliustruoja, kaip greitai šiandieniniame pasaulyje kinta pasitikėjimas prekės ženklais – ar jie būtų asmeniniai, ar visuomeniniai, ar verslo – gali vieną dieną mėgautis pasitikėjimo olimpu, o po kelių savaičių jau sulaukti aršios kritikos ir priešingai. Tiek veikti, tiek įsivertinti veiksmus ir perplanuoti juos, šiandien turime labai sparčiai“, – sako D. Budzinauskas.
Reprezentatyvų interneto visuomenės nuomonės tyrimą gegužės 11-13 d. atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „OPEN Agency“ kartu su duomenų rinkimo agentūra Norstat. Apklausa atspindi visuomenės pasiskirstymą pagal lyti, amžių ir gyvenamąją vietą. Tyrime dalyvavo 18-74 m. respondentai.