Prasideda jau septintus metus iš eilės atliekamas Lietuvos Didysis reputacijos tyrimas. Atnaujintas klausimynas visapusiškai atskleis, kokią įtaką verslo įmonių, viešųjų įstaigų ir valdžios institucijų reputacijai padarė per metus įvykę procesai ir ypač – reakcija į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Šių metų tyrimas yra išskirtinis, kadangi dabartinės aplinkybės skiriasi nuo ankstesnių iššūkių, kuomet iš verslų bei įstaigų taip pat būdavo reikalaujama užimti poziciją ar imtis veiksmų.

„Kultūrinius ir socialinius karus pakeitė tikras realus karas, kuris nepaliko abejingų. Tokie sukrėtimai iš esmės keičia nusistovėjusias nuostatas ir išryškina reputacijos vaidmenį ne tik finansiniams įmonių rezultatams, bet ir ištisiems sektoriams bei visai valstybei. Kiekvienas įmonių ar įstaigų žingsnis tapo stebimas ir vertinamas, o protestų ir boikotų pavyzdžiai rodo, kad žmonės pasirengę ir „balsuoti piniginėmis“, ir atsisakyti dalies savo gyvenimo kokybės, kad save sietų tik su jų akyse gerą reputaciją turinčiais verslais bei įstaigomis“, – teigia Rūta Gaudiešienė, konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ partnerė, „Customer Centric Consultancy“ vadovė.

Rūta Gaudiešienė
Rūta Gaudiešienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jau, atrodo, įgudusios tvarkytis su pandemijos keliamais padariniais, įmonės pastaraisiais mėnesiais susidūrė su lavina naujų iššūkių – infliacija, tiekimo grandinės trikdžiais, darbo jėgos trūkumu, naujais ribojimais verslui dėl sankcijų Baltarusijai ir Rusijai, pagalba karo pabėgėliams ir savo darbuotojams ir t.t

„Kalbant apie tai, kuo skiriasi reputacijos valdymas per krizę ir reputacijos valdymas karo atveju, svarbu pabrėžti vieną esminį skirtumą – jeigu per krizę buvo svarbu bendrystė, pagalba vienas kitam, bet lygiai taip pat ir gebėjimas priimti gudrius sprendimus, kaip nepatirti nuostolių, tai karo akivaizdoje yra atvejų, kai turime sąmoningai priimti žalą savo verslui. Tokia yra laisvės kaina. Ir vertybinis kompasas čia yra daug svarbesnis už ketvirčių pelno ataskaitas. Pastebėjome, kad tos įmonės, kuriuos yra įdiegusios ESG standartus, daug lengviau ir greičiau priėmė verslui sunkius sprendimus. Tai parodo reputacijos transformacijos kelią – nuo įvaizdžio link visos organizacijos veiklos principų“, – reputacijos svarbą įmonės veiklai pabrėžia R. Gaudiešienė.

Visapusiška reputacijos analizė leis atsakyti ne tik į tai, kur yra įmonė ar organizacija pasitikėjimo ir reputacijos kelyje, bet ir kodėl ji ten yra, ką reikėtų keisti, kad pasitikėjimas augtų, o ne kristų.
Didįjį reputacijos indekso tyrimą septintus metus iš eilės atlieka konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų bendrovė „Customer Centric Consultancy“ kartu su komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Investuotojų forumu, Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) .

Atrinktas 72 organizacijas, kaip ir kasmet, vertins trys respondentų grupės: plačiosios visuomenės atstovai, nuomonės lyderiai (ekspertai, tinklaraštininkai, žurnalistai ir t. t.) ir sprendimų priėmėjai.

Viešojo sektoriaus reputacija daro įtaką procesams valstybėje

Šiemet dar daugiau dėmesio Didžiajame reputacijos tyrime bus skiriama viešajam sektoriui. Čia reputacija tampa vis aktualesne tema, reikšmingai prisidedančia prie valstybės ir visuomenės pažangos. Tik turint aukštą pasitikėjimą valdžios institucijomis galima tikėtis visuomenės įsitraukimo į šalyje vykstančius procesus, jos palaikymo būtiniems pokyčiams ir noro keisti savo įpročius (pavyzdžiui, taupyti senatvei, renovuoti namus, saugiau vairuoti, sveikiau gyventi ir pan.).

„Svarbu suprasti, kad viešojo sektoriaus reputacija tiesiogiai lemia šalies atsparumą krizėms ar įvairioms nesėkmėms. Viešuoju sektoriumi pasitikinčiai visuomenei susidūrusi su negandomis, šios būna laikomos labiau vienkartiniais įvykiais nei ilgalaike nesėkme. Visuomenė tiki, kad valstybė bus pajėgi išspręsti kylančias problemas ir užtikrinti gyvenimo stabilumą bei gerovę. Dėl šių priežasčių viešojo sektoriaus institucijų reputacija yra svarbi ne tik joms pačioms, bet ir valstybei“, – sako R. Gaudiešienė.

Visi aplinkui jau turi savo nuomonę apie viešąjį sektorių ar organizacijas jame – ir ja dalijasi. Tačiau ar pati organizacija žino ir valdo tą nuomonę apie save, ar leidžia tai daryti kitiems? Tik matuodami reputaciją galima ją valdyti, todėl Didysis reputacijos tyrimas suteiks viešajam sektoriui galimybę pažinti ir valdyti savo reputaciją, kad to už organizacijas nedarytų kiti.

Naujienos 2022 m. tyrime

Reputacijos matavimo dimensijos tyrime yra lygiai tokios pačios tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui, nes pasitikėjimo kriterijai yra vienodi. Visuomenei, klientams, investuotojams ir kitoms suinteresuotoms grupėms vienodai svarbu, kaip darbdavys elgiasi su savo darbuotojais tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Vienodai aktualu matyti veiklos rezultatus abiejuose sektoriuose, vienodai svarbu tikėtis veiklos skaidrumo ir atsakingumo, paslaugų teikimo kokybės, rūpesčio aplinkos išsaugojimu ir socialinės atsakomybės. Tik šios dimensijos privačiame ir viešajame sektoriuose išpildomos kiek skirtingai, joms keliami skirtingi tikslai ir standartai.

Šiemet klausimynas, atsižvelgiant į pasaulinio lygio reputacijos tyrimų lyderio RepTrack metodiką, buvo papildytas šiuolaikinėms, pažangioms organizacijoms būdingais, tiesiogiai pasitikėjimą jomis lemiančiais aspektais.

Visų pirma, didesnis dėmesys yra skiriamas lyderiams ir lyderystei, kurie itin svarbūs pastaruoju metu ne tik vedant organizaciją pirmyn, demonstruojant empatiją komandai, bet ir sprendžiant socialines, ekonomines visuomenės problemas. Šis aspektas šiemet bus vertinamas ir viešajame sektoriuje.

Ankstesniuose tyrimuose labiau analizavus darbdavio vertinimą, šiemet persiorientuojama į poziciją, kaip kuriama darbuotojams palanki darbo aplinka – kaip joje jaučiamasi, ar juntama, kad darbdaviui rūpi pavaldinių emocinė ir fizinė gerovė, ar darbdavys įsiklauso į tai, kas svarbu darbuotojams tausojant aplinką, prisidedant prie socialinių iniciatyvų ir pan.

Ši dimensija svarbia tampa ne tik organizacijos darbuotojams. Naujausių tyrimų duomenimis, klientai yra linkę pirkti prekę ar paslaugą, o investuotojai dirbti su konkrečia kompanija, atitinkančia jų vertybes, kuriančia palankias darbo sąlygas darbuotojams, tausojančią gamtą ir pan.

Organizacija, siekdama turėti puikią reputaciją, pritraukti naujus darbuotojus, investuotojus, finansinę paramą, visuomenės pasitikėjimą turi ne tik kurti palankią darbo aplinką, bet ir apie tai leisti žinoti plačiai visuomenei – komunikuoti. Kiek yra žinoma apie šiuos aspektus, leis atsakyti Didysis reputacijos tyrimas.

2022 m. tyrime bus įvertintas ir organizacijų santykis su aplinkos tausojimo, socialinių santykių palaikymo, gero valdymo praktikomis (ESG). ESG darbotvarkės neturėjimas išstumia organizaciją iš šiuolaikinių, modernių, atsakingų organizacijų sąrašo, bet svarbu ne tik deklaracijos, o realių darbų rezultatai. Didysis reputacijos tyrimas leis pamatyti, kaip visuomenė vertina organizacijos pastangas šioje srityje ir kokią įtaką tai turi kuriamai reputacijai.

Praėjusiais metais reputaciją išaugino bankai, statybos ir prekybos tinklai

2021 m. įvertinus 48 Lietuvos įmones iš 11 sektorių paaiškėjo, kad labiausiai reputaciją pagerino bankų sektorius, mažmeninės prekybos tinklai, statybos, remonto ir buities prekių (DIY) tinklai.

Atliekant reputacijos tyrimą praėjusiais metais buvo apklausta per 1700 respondentų, suskirstytų į tris grupes: 1005 plačiosios visuomenės atstovai, 479 nuomonės lyderiai (ekspertai, tinklaraštininkai, žurnalistai ir t. t.) ir 259 sprendimų priėmėjai (didžiausių Lietuvos įmonių vadovai, verslo organizacijų arba asociacijų vadovai, politikai, žiniasklaidos savininkai, ambasadoriai ir t. t.).

Tyrime analizuojamas respondentų požiūris į įmonę, instituciją, įstaigą – ar ji suvokiama, kaip turinti gerą reputaciją, ar ji yra gerbiama, ar ja pasitikima. Taip pat tiriami svarbiausi reputacijos atributai: produktai ir paslaugos, klientai, jų poreikiai, sąžiningi atlyginimai ir rūpinimasis darbuotojais, verslo sėkmė, finansiniai rodikliai, verslo etika, nuosekli socialinė veikla ir inovatyvumas. Remiantis atributų vertinimais išvedamas įmonės reputacijos indeksas.

M360