Dažnai mėgstame sakyti, kad Lietuva – krepšinio šalis. Visgi, ar lietuviai iš tiesų taip dievina šią sporto šaką, ar tiesiog yra pergalių medžiotojai? Atsakyti į šį klausimą svarbu visiems, norintiems pagal tai suplanuoti savo medijų kampanijas.

Traukos objektas krepšinis ar pergalės?

Su teiginiu, kad Lietuva – krepšinio šalis, iš pirmo žvilgsnio būtų sunku pasiginčyti. Kalbame apie trijų milijonų gyventojų neturinčią šalį, kurios žmonių pasididžiavimą savimi, pasididžiavimą tauta didindavo krepšininkų pergalės dar nuo tarpukario laikų. Pilnos arenos per draugiškas nacionalinės komandos rungtynes su varžovais, kurių pajėgumas kelia labai daug abejonių, tuščios gatvės miestuose piko metu, kai mūsų krepšininkai žaidžia pasaulio ar Europos čempionato rungtynes, vėliavėles ant automobilių, dainos ir sveikinimai gatvėse nepažįstamiems po iškovotų skambių pergalių.

Vaizdui paryškinti, prisiminkime 2011 metų pasaulio jaunimo iki 19 metų krepšinio čempionatą, kuris vyko Rygoje. Tuomet Jono Valančiūno vedama rinktinė finale nugalėjo Serbijos atstovus ir iškovojo aukso medalius. Bet esmė ne čia. Tada Rygos arena, kuri per krepšinio varžybas talpina daugiau nei 11 tūkstančių žiūrovų, buvo užpildyta sausakimšai. Ir tai padarė, žinoma, ne latviai. Analogišką vaizdą žaidžiant kitų šalių jaunimo rinktinėms, įsivaizduoti iš tiesų sunku, tiksliau neįmanoma. Dažniausiai jaunimo čempionatai vyksta ne itin didelėse arenose ir jų lankomumas yra labai mažas. Kas dar? Finalą tarp Lietuvos ir Serbijos tą 2011 metų liepos vakarą transliavo „Lietuvos ryto“ televizija. Rungtynes stebėjo 7,4% šalies auditorijos. Palyginimui, populiariausios „Lietuvos ryto“ televizijos laidos 2011 metais neperkopdavo 2% ribos.

Visgi, tai tik viena medalio pusė. Galime kelti klausimą, ar tai yra krepšinio reiškinys – ar visgi žiūrovus į arenas, prie televizijos ekranų sukviečia savųjų „dievukų“ pergalės? Nesunku prisiminti plaukimo bumą, po įspūdingo Rūtos Meilutytės pasirodymo Londono Olimpinėse žaidynėse ir iškovoto aukso medalio plaukiant 100 metrų krūtine. Politikai žadėjo baseinus, ne vieną, o po kelis ir ne paprastus, o aukščiausio lygio, kur galėtų vykti pasaulinio lygio renginiai. Vaikų plaukimo grupėse vietų atrasti pasidarė taip pat sunku, kaip atrasti adatą šieno kupetoje. Rūtos plaukimai pritraukdavo žiūrovus prie televizijos ekranų net tada, kai jos plaukimai vykdavo naktį. Juokai apie sūnų, kurį pavadins Rūta, užtvindė internetą.

Svarbiausias argumentas – žaidžia lietuviai

Arenos yra užpildomos ir tada, kai rungtyniauja kitų sporto šakų Lietuvos rinktinės. Lietuvos futbolas, drąsiai galime teigti, niekada nebuvo tokiose žemumose, kaip yra šiuo metu, tačiau jos rungtynės sulaukia nemažai susidomėjimo iš mūsų šalies sporto aistruolių. Bilietai į nacionalinės futbolo komandos rungtynes yra iš tiesų brangūs. Patys pigiausi bilietai į spalio mėnesį vykusias rungtynes tarp Lietuvos ir Anglijos rinktinių kainavo 35 eurus. Norint suprasti kiek tai daug – abonimentas į viso sezono Lietuvos ryto krepšinio komandos mačus „Siemens“ arenoje kainavo tiek pat – 35 eurus. Nepaisant didelių kainų, stadionas žaidžiant Lietuvos futbolo rinktinei, kuri FIFA reitinge rikiuojasi šalia tokių egzotiškų šalių kaip Bahreinas, Togas ar Tanzanija, būna užpildytas, ar varžovas yra Anglijos, ar Škotijos, ar Slovėnijos rinktinės.

Retas net ir sportu pakankamai daug besidomintis Lietuvos žmogus sugebėtų išvardinti daugiau nei 5 Lietuvos ledo ritulininkus. Apie šalies ledo ritulio tradicijas kalbėti iš viso neverta: jos nelabai egzistuoja. Nepaisant to, 2014 metais vykusiame Pasaulio antros grupės ledo ritulio čempionate Vilniuje, Lietuvos rinktinės mačus vidutiniškai stebėdavo daugiau nei 5500 žiūrovų. To paties lygio varžybos po metų vyko Australijoje, ten šeimininkų mačus vidutiniškai stebėdavo vos 1300 žiūrovų. Kuomet 2010 metais Siemens arenoje susitiko dvi Rusijos ledo ritulio KHL lygos komandos, arenoje nebuvo tuščių vietų – mačą stebėjo per 8000 žiūrovų. Dar vienas geras pavyzdys – lietuviai mėgsta gerą reginį. Lietuviai mėgsta aukšto lygio sportą, nepriklausomai, ar tai krepšinis, ar futbolas.

Galima būtų surasti ir daugiau pavyzdžių. Mūsų salės futbolininkų kovos, rankininkų mačai, septinkovininkų pasirodymai. Visuose šiuose renginiuose lietuviai yra palaikomi labai karštai ir žiūrovų skaičiumi tikrai viršija tai, kokį įsivaizdavimą neretas galėtų būti susikūręs apie šių sportų šakų populiarumą Lietuvoje.

Sporto varžybų žiūrimumas per televiziją

Skaičiai gali pasakyti daugiau nei subjektyvi nuomonė. Kokie yra lietuvių įpročiai stebėti sporto rungtynes per televiziją?

Kai Lietuvos krepšinio rinktinė žaidžia oficialius mačus, jų reitingai yra tokiose aukštumose, jog jokia kita laida šalies televizijose nė iš tolo negali tam prilygti. 2015 metų Europos krepšinio čempionato finalą tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių stebėjo 27,5% šalies gyventojų. Į šį rodiklį nėra įskaičiuoti žmonės, kurie mačą stebėjo miesto aikštėse, prie kompiuterių ekranų, ar baruose. Taigi, tikrasis reitingas iš tiesų yra dar didesnis. Palyginimui, nuo 2016 metų, laida, surinkusi daugiausiai reitingų, neįtraukiant krepšinio rungtynių buvo „Lietuvos talentai“, rodoma per TV3 televiziją surinkusi 18,3% auditorijos. Taip, Lietuviai myli savo šalį, myli sportą ir jei komandai sekasi, TV reitingai, kaip „Eurobasket“ 2015 metu yra dangaus aukštumose.

Kitokį vaizdą galime pamatyti, jeigu palyginsime „Eurobasket 2017“ atkrintamųjų rungtynių, kuriose nerungtyniavo Lietuvos rinktinė, su 2014 pasaulio futbolo čempionato žiūrimo reitingais. Kaip žinia, 2014 metų pasaulio futbolo čempionate Lietuvos futbolo rinktinė nežaidė, tai šių mačų iš tyrimo išimti net nereikėjo.

Apie krepšinį, medijas ir pergalių ieškotojus
© Kantar TNS duom.

Grafike pateikti abiejų čempionatų patys žiūrimiausi 10 mačų, kurie buvo transliuojami per nemokamas televizijas.

Tiek krepšinio, tiek futbolo finalų mačai surinko labai panašius reitingus, tačiau futbolo finalas buvo šiek tiek žiūrimesnis. Jeigu lygintumėme pačių žiūrimiausių dešimties rungtynių reitingų vidurkius, čia pasaulio futbolo čempionato žiūrimumas yra pastebimai didesnis. Vidutinis futbolo rungtynių reitingas siekė 7,58%, tuo tarpu krepšinio mačų 6,53%. Skirtumas viršija 1% auditorijos. Be to, futbolo čempionato rungtynės vyko vasarą, kada televizijos reitingai natūraliai yra mažesni (atostogos, ilgesni vakarai gamtoje ir pan.). Be to, Pasaulio futbolo čempionatas buvo rodomas per Lietuvos televiziją, tuo tarpu šių metų Europos krepšinio čempionatas per TV3 televiziją. Pastaroji yra pati populiariausia šalies televizija, dėl to realių žiūrovų kiekis dar labiau atsisuka į futbolo rungtynių pusę.

Kokią išvadą galime iš viso to įžvelgti? Įsivaizduokime labai jau hipotetinę situaciją. Pasaulio futbolo čempionatas, nekalbėkime apie atkrintamąsias varžybas, bet apie paprastas grupių etapo rungtynes. Lietuvos rinktinė pirmą kartą istorijoje žengia į stadioną oficialiose aukščiausio lygio finalinėse futbolo čempionato rungtynėse. Pagal turimas tendencijas, galima būtų prognozuoti, kad tokių rungtynių televizijos reitingai būtų artimi to, ką pavyko pasiekti Lietuvos krepšinio rinktinei 2015 metų Europos krepšinio čempionato finale, kai mačą prie televizijos ekranų stebėjo 27,5% auditorijos.

Interneto puslapių lankomumas per sporto čempionatus

Pereikime prie interneto puslapių apžvalgos. Lietuvos futbolo tradicijos nėra itin gilios, todėl labai stiprių ir dideles auditorijas pritraukiančių futbolo portalų nėra daug. Pats populiariausias eurofootball.lt, kuris gyvuoja jau gerokai ilgiau nei dešimtmetį. Krepšinio padangėje yra daugiau žvaigždžių, kaip krepsinis.net, basketnews.lt, 24sec.lt ar tritaskis.lt. Palyginsime, kaip futbolo ir krepšinio čempionatų metu keitėsi eurofootball.lt ir vieno iš populiariausių krepšinio puslapių lankomumai.

Matuosime lankomumo pasikeitimą, o ne nominalų lankytojų kiekį. Tokiam analizės metodo pasirinkimui yra keletas priežasčių. Lietuvos futbolo portalai patys savaime čempionato metu nekuria tiek daug savos produkcijos kiek krepšinio puslapiai. Mūsų krepšinio portalų žurnalistai čempionato metu keliauja į patį turnyro sūkurį, ima interviu iš žaidėjų po mačų, kelia pačių darytas nuotraukas, video medžiagą, jaučia čempionato pulsą ir jį perteikia auditorijai. Tuo tarpu futbolo portalai didžiąja dauguma kartų – tiesiog verčia užsienio portalų turinį į lietuvių kalbą. Informacijos apie krepšinio čempionatus anglų kalba, be oficialių turnyrų puslapių, rasti nėra taip paprasta. Futbolo atveju situacija priešinga – puslapių ir naujienų tiek daug, kad sunku išsirinkti. Todėl pats nominalus lankomumas mums šiuo atveju nėra pats svarbiausias kriterijus, o svarbus pokytis, lyginant su periodu, kai čempionatai nevyko. (ŠaltinisGemius“ )

Europos futbolo čempionatas, vykęs 2016 metų birželį, eurofootball.lt unikalių vartotojų mėnesio skaičių padidino daugiau nei du kartus. Vidutiniškai iki tol vidutinis lankytojų skaičius per mėnesį siekė 18 tūkstančių, tuo tarpu čempionato metu jis viršijo 40 tūkstančių. Basketnews.lt per Olimpines žaidynes, kuriose rungtyniavo ir Lietuvos krepšinio rinktinė, savo unikalių lankytojų kiekį padidino santykinai mažiau, „tik“ 40%, nuo 70 iki 98 tūkstančių per mėnesį. Lyginant su pačių puslapių vidurkiu, skirtumas atrodo dar įspūdingiau. Eurofootball.lt lankomumas čempionato metu viršija vidutinį 198% birželį ir 140% liepą. Krepšinio ūgtelėjimas 125% liepą bei 134% rugpjūtį.

Pergalės – raktas į didelius reitingus

Lietuviams labai svarbios pergalės. Kitu atveju komandų pasirodymai nesulaukia didelio susidomėjimo. Neseniai pasibaigusi Pasaulio futbolo čempionato atranka tai puikiai iliustruoja. Lietuviai gana sėkmingai pradėjo atrankos varžybas – namuose sužaidė lygiosiomis su Slovėnija, išvykoje taip pat iškovojo tašką prieš Škotijos komandą, o trečiosiose rungtynėse įveikė Maltą. Po trijų mačų lietuvių sąskaitoje buvo 5 taškai ir viltys kovoti dėl patekimo į pasaulio pirmenybes Rusijoje. Tada Lietuvos rinktinės rungtynių reitingai per televiziją vidutiniškai siekė 3,7% (tai yra apie 110 tūkstančių žmonių).

Po trijų sėkmingų rungtynių sekė eilė pralaimėjimų, dideliais skirtumais, taip pat nesėkmė prieš futbolo tradicijomis nepasižyminčią Maltą. Natūraliai krito ir rinktinės rungtynių televizijos reitingai. Paskutinių trejų atrankos rungtynių, kurios iš esmės nieko nelėmė, nes lietuviai neturėjo net teorinių vilčių pakilti į antrąją grupės poziciją, vidutiniai reitingai siekė vos 2,3%, t.y. 30% mažesni nei iki tol.

Jeigu kas prieš pat atranką būtų prognozavęs, kad mačas tarp Lietuvos ir Anglijos turės pačius mažiausius reitingus iš visų atrankos rungtynių, tai daugeliui, neabejotinai, būtų pasirodęs mažų mažiausiai keistas spėjimas. Bet dabar, viskam pasibaigus, žinome, kad tai yra tiesa – tą dieną Anglijos futbolo žvaigždžių ir Lietuvos rinktinės mačą stebėjo vos 2,3% šalies gyventojų, mažiau nei tris dienas prieš tai vykusią dvikovą su iš mėgėjų sudaryta Maltos komanda.

Lietuviai mėgsta sportą. Mėgsta palaikyti savus, o tai daro ypač aktyviai, kai saviškiams sekasi. Krepšinio populiarumas čempionatų metu labai pastebimas – televizijos reitingai žaidžiant šalies rinktinei yra tokie, kokius kitoms laidoms pasiekti praktiškai neįmanoma, specializuotų protalų lankomumas taip pat yra ženkliai aukštesnis nei kitais periodais. Visgi, pažvelgus į rungtynes, kuriose nežaidžia mūsų šalies atletai, situacija tokia, kad krepšinis nėra toks dominuojantis numeris vienas. Yra požymių, kad futbolui, per pačius didžiausius renginius, krepšinis net šiek tiek nusileidžia. Žinoma, viskas yra persipynę – be pergalių nebus ir reitingų, nebus apsilankymų, nebus visuotinio susidomėjimo. Visgi, ar lietuviai iš tiesų taip dievina krepšinį, ar vis dėlto yra pergalių medžiotojai, klausimas, kuriam atsakyti reiktų prastesnio periodo mūsų krepšiniui.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją