Verslo, ekonomikos ir valdybos lyderiams skirtoje konferencijoje „EBIT“ semiotikas, „Be&Do“ partneris ir strategas A. Grigorjevas pasakojo apie modernaus žmogaus mitą.
„Modernus žmogus – tas, kuris logiškai mąsto, veikia be prietarų ir geba kvestionuoti savo įsitikinimus, žinoma, juos keisti. Taip pat jis atskiria objektyvią vertę nuo subjektyvios“, – apibrėžė A. Grigorjevas.
Pasak jo, pasaulyje vis daugiau įrenginių, technologijų bei kitokių įrankių, kurių skaičius auga ir jie nuolat keičiasi: „Galvojame, kad esame tikrai modernūs. Tačiau mano tezė paprasta – mūsų mąstymas nespėja iš paskos visų šių dalykų, tad gerokai atsiliekame ar net nukrentame.“
A. Grigorjevas įsitikinęs, kad geriausias modernaus mąstymo rodiklis – tai susidūrimas su svetimomis kultūromis.
„Kai pažiūri į kitus ir pamatai svetimas kultūras, gali sužinoti labai daug apie save. 1980 metais antropologai nuolat vykdavo į Afriką, Pietų Ameriką, bendraudavo su gentimis, įsiliedavo į jų gyvenimus.
Ką bendro antropologų tyrimai turi su mumis? 1986 metais kas trečias miesto butas turėjo skardinių kolekciją, o 1996-aisiais vis dar nesugebėjo jų išsimesti. Turime savų keistenybių, į kurias reikia atkreipti dėmesį“, – teigė ekspertas.
Kaip lietuviškai nuoširdžiai atsiprašyti? A. Grigorjevas pabrėžė, kad šį klausimą iškėlė dėl to, nes tai vėlgi kultūrinis skirtumas.
„Atsiprašinėjant lietuviškai reikia kartoti dalykus daug kartų, gestikuliuoti, vardinti visus dievus, įžeidinėti save ir vaipytis. Nuvykę į Rytus suprantame, kad taisyklės visai kitokios. Jei nori atsiprašyti, turi tai padaryti trumpai, aiškiai ir išeiti iš kambario. Ten lietuviški atsiprašymai atrodytų grubūs, nemandagūs“, – pateikė pavyzdį A. Grigorjevas.
Vyrų ir moterų vaidmenys šalyse taip pat nevienodi, priminė „Be&Do“ partneris ir strategas: „Tipinis vakarietiško vyro idealas – vienišas barzdotas vyras, važiuojantis motociklu per dykumą. Rytuose viskas kitaip, ten idealas – vienišas, nieko nepasiekęs, neturintis draugų. Vakarietiška nepriklausomybė (kaip vyriška savybė) Vakarų kultūrose tikrai vertinama. Tačiau kolektyvistinės Rytų kultūros šią savybę priskiria moterims. Vyrai ten susirūpinę gerbūviu. Visa, kas vyrus daro vyrais, iš tikrųjų neturi nieko bendro su vyriškumu, ir Rytuose mes, vyrai, pavirstame moterimis.“
Kalbėdamas apie vyrų vaidmenį, A. Grigorjevas pridūrė, kad tam tikrų bėdų yra ir su moterimis.
„Lietuvoje žmonės įsitikinę, kad jau evoliucija nulėmė, jog rožinė spalva skirta moterims, o mėlyna – vyrams. Ir moterys, ir vyrai tuo tiki. Šis stereotipas labai gajus. Daugelis dalykų, kurie mums savaime suprantami, tokie nėra“, – aptarė jis.
Anot A. Grigorjevo, lietuvių mąstymas yra keistas ir egzotiškas kaip ir bet kurios kitos kultūros ar šalies, bet užtrunka, kol tai suprantame.
„Mažose bendruomenėse visada galiojo taisyklės. Pavyzdžiui, kaime niekas negalėjo pralobti ar užsidirbti, neatimdamas kažko iš kitų žmonių. Maža ekonominė bendruomenė veikia šiuo principus – jei žmogus užsidirba daugiau, tai tik iš prasčiau gyvenančių“, – sakė „Be&Do“ partneris ir strategas.
Pasakodamas apie modernų žmogų, A. Grigorjevas pateikė statistiką. Pasirodo, iki šiol lietuviai žavisi labai užimtais žmonėmis, o 81 proc. mano, kad, jei žmogus nekelia ragelio, jam sekasi. Pagal kitus duomenis, apie 70 proc. asmenų netgi netiki tuo, kai kiti sako, kad yra užsiėmę.“