– Visi kalba apie konkurencingumo didinimą, stengiasi išsiskirti. Tačiau jūs tarsi laužote šį stereotipą?
– Neseniai kalbėjau „TEDxKaunas“ konferencijoje, kur paaiškinau šią viziją plačiau: konkurencija verslo bendruomenei nėra išeitis. Norėdami sukurti sėkmingą bei tvarią verslo bendruomenę, turime pradėti žiūrėti į kitas įmones kaip į savo, įvertinti tai, ką jos mums duoda. Turime rūpintis savo partneriais, pamatyti, kaip galėtume su jais rastų bendrų sąlyčio taškų, tarsi būtume vienas organizmas.
– Ar jaučiate, kad inicijuojate perversmą „verslas verslui“ (B2B) bendradarbiavimo srityje, kad laužote nepasitikėjimo barjerus, kuriuos dažnai susikuria šiuolaikinės įmonės?
– Daugelis mokslininkų visame pasaulyje aktyviai tyrinėja naujus bendrovių, tokių kaip „TeleSoftas“ tipus, ir analizuoja, kaip bendrovių veikimo modeliai tranformuosis po penkiasdešimties metų. Jie sukūrė keletą bendrovių klasifikacijų, pagal kurias trečio tipo („Organization 3.0“) bendrovėje viskas paremta galimybių suteikimu ir sąveika: strategiją sukuria suinteresuotosios šalys, kurios dalijasi savo vizija, o kiti gali laisvai pasirinkti, kaip jie ketina tai pasiekti ir įgyvendinti.
Ketvirto tipo („Organization 4.0“) bendrovė jau yra bendruomeninė organizacija. Joje vadovaujamasi principu, kad darbuotojas turi būti laimingas. Joje nėra užduočių, deleguojamų iš viršaus į apačią – čia iniciatyva kyla iš apačios į viršų. Apskaičiuota, kad per penkiasdešimt metų visos esminės organizacijos pasaulyje taps ketvirto tipo bendrovėmis. Manome, kad „TeleSoftas“ jau šiuo metu turi ketvirtam tipui priskiriamų bruožų ir organizacijos kultūroje identifikuojamų elementų.
– Ar galite pateikti pavyzdį, kaip tai atrodo kasdieniniame gyvenime?
– Idėjos, įžvalgos ir galimybės kyla iš komandos. Kiekvienas komandos narys turi galimybę inicijuoti idėją bei sukurti kažką unikalaus. Vėliau mes identifikuojame, ką galime nuveikti su šiomis idėjomis ir pritaikome jas organizacijos mastu, įtraukiant visus padalinius. Mūsų patirtis rodo, kad taip dirbant verslo rodikliai tik auga, be to, visada esame naujausių technologijų priešakyje.
Būtent dėl to turime savitą verslo modelį, kuris grįstas laimės ekonomika: kalbant apie klientus ir pačius save mes visada orientuojamės į laimę. Mes laimingi, jei viršijame lūkesčius, turime galimybę klausinėti ir atrasti bei kurti. Jei jūsų darbas turi teigiamą poveikį, tai ir yra atlygis, tiesa? Toks požiūris mus skatina nuolat augti, ir aš labai tikiuosi, kad visa tai išsirutulios į laimingiausių žmonių bendruomenę pasaulyje!
– Šiandien „TeleSoftas“ yra viena žinomiausių regiono IT bendrovių. Kaip kilo jūsų susidomėjimas mobiliosiomis technologijomis?
– 2003 metais atlikau praktiką Kopenhagoje, bendrovėje „Euman“. Tuo metu ši bendrovė buvo universalių paslaugų arba, kitaip tariant, paslaugų tinkamiems žmonėms tinkamu laiku tinkamoje vietoje pradininkė. Šios bendrovės idėja buvo sukurti navigacinę sistemą, kuri leistų pažymėti išmaniojo telefono fotoaparato nuotraukų padarymo vietą ir parodytų šias nuotraukas žemėlapyje. Įsivaizduokite, kokia tai buvo revoliucinga idėja! Atminkite, kad pirmasis „iPhone“ pasirodė tik po ketverių metų (2007-aisiais)! Tai buvo pati vietos nustatymu grindžiamų paslaugų pradžia. Aš dirbau bandomajame sistemų projekte, bet turėjau grįžti į Kauną tęsti studijas. Tuomet Danijos bendrovė pasiūlė dirbti nuotoliniu būdu. Ir taip atsirado pirmasis užsakovas!
– Ar galite papasakoti, kaip buvo įkurtas „TeleSoftas“?
– „TeleSofto“ veikla prasidėjo bendrabučio kambaryje – šiame „biure“ stovėjo mano lova, stalas, taip pat jame gyveno mano kambariokas. Kambariokas buvo puikus programuotojas – daug geresnis už mane. Taigi, aš pasiteiravau savo kliento, ar jiems reikia daugiau programų kūrimo paslaugų. Pamažu į šią veiklą įsitraukė mano kambariokas, vėliau beveik visi bendrabučio aukšto gyventojai, o po to pasklido naujiena, kad Algirdas kuria programėles išmaniesiems telefonams (tai buvo 2003 metai!) ir kad yra galimybė su juo kurti tam tikrą programinę įrangą! Mes darėme tai, kas buvo nauja ir įdomu, o žmonės tiesiog jungėsi prie mūsų, prisidėjo idėjomis, pajėgumais ir pan.
– Kaip nutiko, kad pasaulyje žinoma, padalinius Ciuriche, Dubajuje ir San Franciske turinti Lietuvoje įkurta bendrovė yra taip mažai žinoma gimtinėje? Ar čia suveikia tai, kad savame krašte pranašu nebūsi, ar tiesiog orientuojatės labiau į tarptautinę rinką?
– Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo tarptautiškumas. Norėjome įrodyti, kad Lietuva – talentingų programuotojų šalis, kad galime konkuruoti su viso pasaulio įmonėmis ir būti geriausi. Šiuo metu esame didžiausia mobiliųjų aplikacijų kūrimo kompanija Baltijos regione, pagrindiniai mūsų klientai yra telekomunikacijų bendroves aptarnaujančios įmonės. Jos yra susitelkusios JAV ir Vakarų Europoje. Šiais metais Barselonoje vykusioje parodoje „Mobile World Congress“ pristatėme eksperimentinį projektą – virtualų pokalbių kambarį „VR Medusa“, kuris pritraukė didžiųjų įmonių, tokių kaip „Google“, „Gartner“ ar „HTC“ dėmesį.
Nemanau, kad savam krašte pranašu nebūsi – matau, kaip mūsų puoselėjama laimės ekonomika grįsta organizacijos kultūra plinta į kitas Lietuvos įmones ir veikiame kaip katalizatorius gerajai patirčiai perduoti. Būti žinomiems kaip geriausia vieta dirbti mums tiek pat svarbu, kaip ir būti atpažintiems dėl mūsų kuriamų sprendimų.
Norime šia kryptimi judėti ir toliau, ypač po to, kai Pramonininkų konfederacija šį mėnesį įteikė mums „Inovacijų prizą“ už įmonėje taikomą savitą ir neformalų inovacijų vystymo modelį, skatinantį idėjų judėjimą iš „apačios“ į „viršų“.
– Technologijų verslai, įvairūs startuoliai kuriasi ir miršta taip sparčiai, kad jau sunku atskirti, kas vertinga, o kas – tik mėginimai pataikyti ant bangos. Gal turite patarimų, kaip atrasti perliukus?
– Pasaulyje kalbama, kad šiuo metu esame ant ketvirtosios industrinės revoliucijos slenksčio, vadinamosios „Digital distruption revoliution“. Tai, kad judame nuo analoginių prie skaitmeninių sprendimų, keičia ir tai, kaip suvokiame pasaulį, ko iš jo tikimės. Tačiau mums reikia ne tiek papildomos virtualios patirties, kiek sprendimų, padedančių spręsti realias problemas.
Daug startuolių imasi kurti dalykus, kurie nesprendžia realių problemų. Todėl jų sėkmė yra trumpalaikė ir trunka tol, kol žmonės supranta, kad negauna realios naudos. O pirmieji vertingus startuolius pastebi tie, kurie domisi technologijomis ir sritimis, kurios dar nėra papildytos virtualiais sprendimais.
Pavyzdžiui, mes „TeleSofte“ atradome, kad virtualūs technologiniai sprendimai gali būti naudingi psichologijoje ir psichiatrijoje, ir tai tampa realiu įrankiu gerinant psichinę sveikatą. Šios idėjos demo versiją pristatysime artimiausioje pasaulinėje parodoje „Mobile World Congress“.
– Ar Lietuvai įmanoma turėti savo sėkmingą tarptautiniu lygiu technologijų bendrovę, išnaudojant didžiausia dalimi tik savo žmogiškuosius išteklius, ar tenka kurti tarptautines kompanijas ir viliotis specialistus iš užsienio?
– Naujausioje „Deloitte“ ataskaitoje minima, kad Lietuvoje yra didžiausia eksponentiškai augančių technologijų įmonių dalis visoje Vidurio Europoje. Ką tai rodo? Viena vertus, lietuviai visada turėjo verslumo mentalitetą, buvo atsidavę darbui ir norėjo diegti naujoves. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, mes turime vieną iš labiausiai sutelktų aukštos kvalifikacijos inžinierių ir programuotojų bendruomenių pasaulyje. Štai kodėl daugelis produktų kompanijų, techninės plėtros bendrovių, mokslinių tyrimų ir plėtros centrų nori kurti produktus čia. Mano nuomone, tai daugiausia susiję su žmonėmis.
90 proc. „TeleSofto“ darbuotojų yra lietuviai. Ir – dar kartą pasikartosiu – mes tikime, kad galime būti tiek geidžiamiausiu darbdaviu, tiek geriausiais programuotojais ir inžinieriais pasaulyje. Tad raginu nenuvertinti savęs, pasitikėti savo jėgomis ir drąsiai žengti į tarptautinę rinką, parodyti save ir savo sukurtus darbus.
Pavyzdys įkvėpimui galėtų būti „TeleSofto“ iniciatyva prieš metus inicijuotas žaidimų kultūros renginys „GameOn“, kuris šiuo metu yra didžiausias Baltijos šalių technologijų ir žaidimų kultūros renginys, kurį aplankė daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių. Tai didžiausias renginys Vidurio Europoje, ir neabejoju, kad jis augs!