Prieš metus įkurta socialinių medijų bendrovė „bigNow“ į darbuotojų atranką pažvelgė kitaip. Būsimų projektų vadovų nebuvo prašoma siųsti gyvenimo aprašymų ar darbų pavyzdžių. Kandidatams tereikėjo internetu užsiregistruoti į sostinės „Techparke“ vykusią atranką, atlikti dvi užduotis, sprendimus pristatyti ir gauti darbo vietą. Tokia praktika Lietuvoje dar nėra populiari, tačiau, tokiu būdu darbuotojo ieškojusios „bigNow“ direktorės Jarūnės Narkevičiūtės teigimu, efektyvi.
Iš anksto susipažino su kolektyvu
„bigNow“ yra jauna įmonė, tad į darbuotojų atranką žiūrėjome su baime. Nežinomai įmonei rasti socialinės medijos specialistus, kurių rinkai reikia vis daugiau ir daugiau, nėra lengva. Toks įsitikinimas mus paskatino galvoti apie netradicinius atrankos būdus, kurie suteiktų vertės ne tik mums, tačiau ir kandidatams“, – pasakoja J. Narkevičiūtė.
Taip pat buvo norima ne tik pasižiūrėti į potencialaus darbuotojo kompetencijas, bet ir iš anksto supažindinti jį su kolektyvu. „Kolegą renkasi ne tik vadovas, bet ir kolektyvas, todėl mums reikėjo sprendimo, kuris leistų visai komandai pabendrauti su kandidatais. Darbo pokalbio metu būtų keista su savimi atsivesti dar bent penkis žmones“, – sako bendrovės vadovė.
Kol kas dar nauja praktika Lietuvoje
„INK agency“ vidinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė sako, kad gyvenimo aprašymų siuntinėjimas ateityje taps neefektyvus.
„Didelės įmonės, ieškodamos darbuotojų, gauna krūvas gyvenimo aprašymų. Tuo tarpu užduotis padeda atrinkti tuos, kurie yra motyvuoti ir nuoširdžiai domisi darbo vieta. Netradicinis darbo pokalbis iš karto parodo potencialių darbuotojų gebėjimus, o tai sutrumpina ir patį atrankos procesą“, – neabejoja G. Simanauskaitė.
Pasak specialistės, tokia praktika Lietuvoje dar tik atranda savo nišą, tačiau tikėtina, kad specifikuotos atrankos tik plėsis. Gyvenimo aprašymų peržiūra ir susitikimai su kandidatais užima daug laiko, o darbuotojų dažnai reikia – čia ir dabar, todėl natūralu, kad darbdaviai ieško trumpesnių atrankos kelių.
J. Narkevičiūtė be efektyvaus laiko panaudojimo įžvelgia ir kitų privalumų: „Tokia atranka užkerta kelią dažnai klaidingai pirmajai nuomonei. Jos metu galima pažiūrėti, kaip kandidatai moka save pristatyti, kaip bendrauja vieni su kitais bei kokias bazines žinias turi“, – sako ji.
Tai, kad įmonės vis dažniau pasitelkia originalų sprendimą ieškant darbuotojų, patvirtina ir G. Simanauskaitė, kuri pasakoja, kad integruotos komunikacijos agentūroje „INK agency“ vietoje įprastų gyvenimo aprašymų siuntimo, kandidatų prašoma atsiųsti pranešimą spaudai apie save.
„Tokiu būdu gauname unikalius prisistatymus, kuriuose įvardijamos mūsų kompanijai aktualios kompetencijos ir parodomas žmogaus gebėjimas pasakoti, aiškiai dėlioti minti ir svarbiausia – sužinome, ar žmogus bent jau žino, kas yra pranešimas spaudai ir kaip jis rašomas“, – pasakoja G. Simanauskaitė.
Vertinami tiek darbdavių, tiek darbuotojų lūkesčiai
„bigNow“ direktorė pasakoja, kad į „Techparke“ suorganizuotą atranką atėję žmonės visų pirma buvo supažindinti su agentūra ir jos veikla. „Į atranką susirinkusius kandidatus ne tik supažindinome su kolektyvu, bet ir papasakojome, ką veikia projektų vadovai. Manau, kad tai buvo teisingas sprendimas, nes socialinės medijos projektų vadovų darbas dar dažnai klaidingai suvokiamas kaip „Facebook“ skrolinimas“, – pasakoja J. Narkevičiūtė.
Neabejojama, kad aiškiai įvardinti reikalavimus prieš įdarbinant žmogų yra labai svarbu, todėl kandidatams buvo pateiktos realios darbinės užduotys. „Mūsų užduotys buvo susijusios su krize socialiniame tinkle, žiniasklaidos naujienų pritaikymu socialiniams tinklams, gebėjimu bendrauti su prekės ženklo sekėjais ir „Instagram“ įrašo parengimu. Užduotys buvo įvertintos taškais, o kandidatai prieš tai buvo supažindinti su vertinimo kriterijais, todėl nekilo jokių netikėtumų ar ginčų“, – pasakoja J. Narkevičiūtė.
Socialinių medijų ekspertė teigia, kad toks atrankos būdas pasiteisino. „Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus nėra įvertinamas dėl to, kad neturi reikiamos darbo patirties ar, kas svarbu šioje srityje – nėra tiesiogiai dirbęs su prekės ženklų vystymu. Socialinė medija yra tokia sritis, kurioje parašytų tekstų kiekis ir įgyti išsilavinimai nenulems to, koks projektų vadovas tu būsi“, – sako J. Narkevičiūtė.