Pagal paruoštą naują tvarką, kuri turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1-osios, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dėl vartotojų teisių pažeidimų gali įpareigoti interneto tiekėjus blokuoti svetaines, kurios per tris dienas nepašalina pažeidimų. Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius atkreipia dėmesį, kad tokia tvarka gali privesti prie kurioziškų situacijų, kai tektų blokuoti ir priėjimą prie lietuvių pamėgtų tarptautinių elektroninės prekybos parduotuvių kaip „Amazon“, „Alibaba“, „eBay“ ar kitų.

Realiu įgyvendinimu netiki

Jei, kaip numatyta, šių metų rugsėjo 1-ą dieną įsigalios privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų tiekėjams tvarkos aprašas, VVTAT, įtardama, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidžia vartotojų apsaugos reikalavimus, informuos galimus pažeidėjus, kad jie turi per tris darbo dienas šiuos pažeidimus pašalinti, o jei jie to nepadarys, kreipsis į teismą ir galės įpareigoti interneto tiekėjus blokuoti svetaines, kuriuose šie pažeidimai buvo aptikti.

Informacinių technologijų ekspertas M. Pareščius atkreipia dėmesį, kad parengtame apraše nėra išskirta, kad būtų kalbama tik apie lietuviškas interneto svetaines. „Kalbame apie globalų internetą ir valstybės norą reguliuoti globalaus interneto turinį. Šiuo atveju lietuviai daugiausiai prekių užsienyje perka iš „Alibaba“, „Amazon“ ir „eBay“ platformų, kurios yra populiariausios ir pasaulyje“, – sako jis.

„Paimkime kaip pavyzdį „Amazon“, kuri pati nieko tik negamina, tik yra sukūrusi elektroninę vitriną, lyg elektroninį turgų, kuriame guli įvairių pardavėjų prekės. Ten net vieno gamintojo prekes gali pardavinėti dešimtys pardavėjų, vienos prekės gali būti naujos, kitos – dėvėtos, vienos nukreiptos lietuviškiems vartotojams, kitos ne ir tt. Taigi, jei į vartotojų teises ateis skundas, kad lietuviškas vartotojas nusipirko rožinį dviratuką, kurio pedalas nulūžo ir sužeidė vaiką, ta prekė jau taps pavojinga. Tokiu atveju pavojingos prekės svetainė VVTAT nurodymu turėtų išimti šitą prekę per tris dienas, arba padaryti ją neprieinamą lietuvių vartotojui. To neįvykdžius į teismą keliauja prašymas, kad ši interneto svetainė, šiuo atveju „Amazon“, turėtų būti blokuojama. Tada yra skelbiamas blokuojamų interneto svetainių sąrašas ir visi Lietuvoje juridiškai registruoti interneto tiekėjai turi prievolę tokias svetaines padaryti neprieinamas Lietuvos vartotojams efektyviausiu ir ekonomiškai protingiausiu būdu. Ar tai reiškia, kad šiuo atveju visi mūsų vartotojai nebeturės „Amazon“?“, – kėlė klausimą M. Pareščius.

IT ekspertas ironizuoja, kad šimtaprocentinis interneto filtravimas įmanomas tik tokiose šalyse kaip Kinija ar Rusija. Be to, net ir ten vartotojai greitai atranda apėjimo būdus. „Yra visa krūva apėjimo priemonių, kuriomis naudojasi tiek arabų šalyse, tiek Rusijoje ar Kinijoje, ir jos veikia. Išmokėme vartotojus pasikeisti DNS serverius? Na, išmokysime naudotis VPN. Užblokuosime ar paskirsime baudas už VPN keitimą, išeis visi į šifruotus tinklus, tamsųjį internetą. Tamsiajame internete yra žymiai baisesnių dalykų, ir mes siunčiame ten savo vartotojus, kad jie visko išmoktų ir ten eitų“, – kalbėjo jis.

Už ką konkrečiai baus – neaišku

Siūloma nauja tvarka kelia daug klausimų ir „Telia“ vyriausiajam juriskonsultui Pauliui Pakutinskui. „Įsivaizduokite situaciją, jei jūsų gatvėje esanti baldų parduotuvė, pardavusi keletą kreivų stalų ir atsisakanti bendrauti su nusivylusiais pirkėjais, staiga dėl to būtų fiziškai uždaryta. Tikriausiai, sunkiai patikėtumėte. Tačiau jei ta pati baldų parduotuvė kelis kreivus stalus parduos internetu, prieiga prie jos e. parduotuvės gali būti blokuojama jau nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojančiu įstatymu.

Ir nors teigiama, kad tokį blokavimą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taikys tik kaip išimtinai kraštutinę priemonę, tačiau matome, kad įstatymas ir poįstatyminiai aktai suformuluoti ydingai plačiai, juose nėra aiškiai identifikuoti konkretūs pažeidimai už kuriuos gresia blokavimas, tuo pačiu nurodant labai platų norminių aktų sąrašą, pagal kurį šie vartotojų apsaugos reikalavimų pažeidimai gali kilti“, – komentavo jis.

„Informacijos laisvė – svarbi vertybė, jos ribojimas yra labai radikali priemonė, kuri gali būti taikoma tik išimtinais atvejais, tačiau labai pamėgome įvairius draudimus, jau dabar Lietuvoje galioja virš dešimties norminių aktų, numatančių interneto turinio blokavimą, todėl tokia neunifikuota interneto turinio blokavimo sistema nėra gera praktika. Proporcingas ir subalansuotas sprendimas būtų visus internetinių prieigų blokavimus vykdyti per vieną koordinuojančią instituciją, pavyzdžiui, Teisingumo ministeriją.

Galiausiai, valstybėje turime aiškiai sutarti – ar blokavimas yra kraštutinė, ar pirmo pasirinkimo priemonė ir kokias vertybes tokiais instrumentais giname. Vaikų pornografija internete ar kreivas stalas iš e. parduotuvės turi absoliučiai skirtingus vertinimus, tačiau tą pačią priemonę“, – pastebėjo P. Pakutinskas.

Žada taikyti tik išskirtiniais atvejais

VVTAT atstovė Giedrė Nenartavičiūtė atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, pasak jos, šia priemone naudotųsi tik išskirtiniais atvejais, kai visos kitos turimos priemonės nepadėtų užkirsti kelio šiurkštiems ir sisteminiams vartotojų teisių pažeidimams.

„Vykdant blokavimą bus veikiama Vartotojų teisių apsaugos įstatymo suteiktų kompetencijų ribose – t. y. Tarnyba turės teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams (o interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas) privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinami joje veikiančio pardavėjo, paslaugų teikėjo pažeidimai. Tarnyba, norėdama užblokuoti prieigą prie interneto svetainės, turės gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą“, – teigė ji.

G. Nenartavičiūtė taip pat pridūrė, kad vykdoma komercinė veikla turi būti nukreipta į Lietuvos vartotojus bei šiurkščiai ir sistemingai pažeisti vartotojų teises, o tokie tinklalapiai kaip „Amazon“, „eBay“ ar „AliBaba“ yra platformos, kuriose prekes siūlo skirtingi pardavėjai.

Parengtame apraše nėra išskiriama, kaip būtų sprendžiama, ar informacija yra nukreipta į Lietuvos vartotojus. „Tai būtų sprendžiama tik įvertinus veiksmų visumą, o tarp jų galėtų būti ir domenas, ir kalba, ir vartotojų skundų dėl tam tikrų internetinių parduotuvių kiekis“, – aiškino G. Nenartavičiūtė.

Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vyriausioji specialistė Rosita Pletienė taip pat akcentavo, kad inteneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, blokavimas būtų taikomas tik kaip išimtinai kraštutinė priemonę ir tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, kuomet pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdo Tarnybos raginimų pašalinti vartotojų apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad parengtas naujasis tvarkos aprašas yra ministro įsakymo projektas, ir kol kas šis įsakymas nėra pasirašytas.

„Iš esmės nuostata dėl naujų VVTAT įgaliojimų suformuluota dėl pardavėjų ir paslaugų teikėjų svetainių, o ne interneto platformų (prekyviečių, tarpininkų, tokių kaip „Amazon“, „eBay“, „Aliexpress“), kurių paslaugomis naudojasi didelis skaičius pardavėjų ar paslaugų teikėjų blokavimo. Visos interneto (e-prekybos) platformos blokavimas, jeigu vartotojų apsaugos reikalavimus šiurkščiai ar sistemingai pažeidžia tik vienas pardavėjas ar paslaugų teikėjas, neatitiktų proporcingumo principo“, – teigė ji.

M360