Kitų kandidatų LRT neatskleidžia, nebent jie norėtų padaryti tai patys, tad A. Zabarauskas nusprendė pasinaudoti šia galimybe.
„LRT buvo mano profesinės veiklos pradžia. Pasirinkau nacionalinį transliuotoją 1996 metais po abitūros Belgijoje ir formavausi redakcijose, studijose, montažinėse, radijo ir TV naujienų tarnybų komandose. 2002 m. padariau prielaidą, kad gerų žurnalistų Lietuvai pakanka, tačiau, kad nacionalinis transliuotojas būtų „kaip BBC“, reikia ir gerų vadybininkų. Praėjęs atranką ir pelnęs Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos finansavimą, išvykau studijuoti verslo valdymo magistrantūroje. Apsigynęs strateginių pokyčių valdymo magistro laipsnį į LRT negrįžau, bet dabar matau galimybę pasidalinti tuo, ką sukaupiau per devyniolika metų dirbdamas ir vadovaudamas konsultavimo versle.
LRT tarybai pateiktoje penkerių metų programoje rašau, kad nacionalinis transliuotojas per 2018 – 2023 metų laikotarpį padarė reikšmingą pažangą visose svarbiausiose veiklos srityse – turinio įvairovėje ir kokybėje, žiniasklaidos grupės kanalų plėtojime, organizacijos valdysenoje ir auditorijos pažinime“, – rašo jis.
„Tačiau pasitelkus strateginės analizės įrankius tampa akivaizdu, kad LRT įgytas pagreitis gali būti prarastas. Mano parengta programa remiasi prielaida, kad nepakanka kurti gerą turinį ir pateikti jį auditorijos vartojamose platformose. Šiandien siekdama visuomeninių tikslų, LRT turi atlikti tai, kas įrašyta organizacijos vizijoje – organiškai dalyvauti Lietuvos žmonių gyvenime, būti su jais jų gyvenimo situacijose.
Programa vadovaujasi požiūriu, kad kurdama stiprų turinį, organizuodama integruotą jo sklaidą ir palaikydama stiprius santykius su įvairiomis visuomenės grupėmis, LRT prisidės prie stiprios valstybės, galinčios tinkamai atliepti laikmečio iššūkius. Prašysiu tarybos mandato įgyvendinti veiksmus, kuriuos detalizuoju savo programoje.
Nelaimėti nebijau, nes vien galimybė išsakyti savo pasiūlymus tokiu formatu, turės vertės nacionaliniam transliuotojui. To pirmiausia ir siekiu.
Mano pasirinkimas kandidatuoti yra suderintas su dabartiniais verslo partneriais, esu už tai jiems labai dėkingas. Iki konkurso pabaigos esu kūrybinėse atostogose. Jei LRT taryba pasirinks kitą kandidatą, grįšiu tęsti komunikacijos stratego darbo.
Po to, kai LRT taryba susipažins su kandidatų programomis ir išklausys jų pristatymų, ketinu paskelbti savo programą ir CV viešai, jei tai pasitarnaus skaidrumui ir mūsų visų susikalbėjimui“, – teigia A. Zabarauskas.
Šiuo metu LRT generalinio direktoriaus pareigas eina Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji į šias pareigas paskirta 2018 m. balandžio 4 d.
LRT vadovauja ir jam atstovauja LRT generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.
Jeigu asmuo, išrinktas LRT generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Be to, generaliniu direktoriumi negali būti renkami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
