Nors „Spotify“ – pagrindinis žaidėjas ypač konkurencingoje ir perpildytoje internetinių muzikos transliuotojų rinkoje, galintis pasigirti 13 milijonų prenumeratorių baze, muzika nebėra pagrindinis platformos fokuso objektas.

Švedijos kompanijos „Spotify“ turinio vadovė Dawn Ostroff užsimojo apimti visiškai naują rinką, kurioje karaliauja ne muzika, o žodžiai, ir įsigyti dar daugiau su „podcastais“ susijusių įmonių. Praėjusį vasarį ji patvirtino įsigijusi „Anchor“, internetinių transliacijų kūrimo programą, ir „Gimlet“ – pagrindinę „podcastų“ kūrėją, atsakingą už tokius hitus kaip „Homecoming“, „Reply All“ ir „Startup“.

Visa tai pareikalavo įspūdingų investicijų. Tad iki šiol labiausiai atpažįstama kaip muzikos transliavimo platforma, „Spotify“ sieks išplėsti savo įvaizdžio rėmus.

Ką reiškia šis žingsnis? Kaip keičiasi mūsų tinklalaidžių klausymo įpročiai: kiek dažnai šiandien mieliau renkamės įsijungti „podcastą“ vietoje muzikos, kuriose platformose patogiausia jų klausytis? Ar tikrai tinka vienoje vietoje būti šioms skirtingoms turinio formoms?

Situaciją komentuoja ir savo patirtimi dalinasi žurnalistas, tinklalaidės „Nyla“ vedėjas ir redaktorius Karolis Vyšniauskas, komikas, repo, regio ir audio teatro muzikos kūrėjas bei kūrybinių tekstų rašytojas Lukas Šidlauskas–Šventinis Bankuchenas, projekto „Ką žmonės dirba?“ įkūrėja Rasa Jusionytė ir „Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis.

Keičiasi muzikos platformos DNR

K. Vyšniauskas tokį „Spotify“ sprendimą vertina itin palankiai ir teigia, kad tai tik sustiprins žodinio turinio įsitvirtinimą internete.

„Spotify“ investicija į „podcastus“ galutinai patvirtino, kad jų kūrimas nebėra vaikų žaidimas, neprofesionali, nepelninga veikla, kaip kartais vis dar galvojama Lietuvoje. Tinklalaidės atėjo ilgam ir „Spotify“ nėra paskutinis verslas, investuosiantis į šį formatą.

Karolis Vyšniauskas
Karolis Vyšniauskas
© Ilmė Vyšniauskaitė

Prisiminkime, pavyzdžiui, labai sėkmingą HBO televizijos tinklalaidę „Chernobyl“, kurioje mini serialo „Černobilis“ pagrindinis kūrėjas, padedant vedėjui, išsamiai išnagrinėja kiekvieną iš penkių serialo serijų. Pati televizija investavo į garsinio kūrinio kūrimą, nes suprato jo vertę žiūrovams. Manau, kad žmonėms vis labiau suvokiant garso privalumus, tokia „podcastizacija“ tęsis“, – įsitikinęs K. Vyšniauskas.

Žurnalistas taip pat pabrėžia, kad tinklalaidės keis milžiniškos muzikos platformos pirmapradę paskirtį, tačiau čia įžvelgia labai natūralią tendenciją, jau pasikartojusią su kitais formatais.

„Kalbant konkrečiai apie „Spotify“, „podcastų“ atėjimas į šią platformą tarsi keičia jos DNR. „Spotify“ yra neatsiejama nuo šiuolaikinės populiariosios muzikos, kuri su savo dešimtmečiais besiformavusia kultūra ir milžinišku dainų katalogu visada turės pasiūlyti daugiau nei tinklalaidžių kūrėjai, kurie tapo aktyvūs tik pastaraisiais metais.

Tačiau internete viskas yra persipynę – mes klausomės muzikos per „YouTube“, nors tai visų pirma yra vaizdo, o ne garso platforma; mes žiūrime vaizdo klipus per „Facebook“, nors tai, bent jau savo pradine idėja, nėra vaizdo platforma. Formatai persipina ir „Spotify“ tai tik patvirtina. Mums, kaip tinklalaidžių kūrėjams, tai į naudą“, – įžvelgia tinklalaidės „Nyla“ vedėjas.

Tuo tarpu M. Bertulis stebisi tokiu „Spotify“ ėjimu dėl pagrindinio tinklalaidžių bumo JAV nuslopimo ir galimų artėjančių kardinalių turinio pokyčių.

„Kiek keistokas žingsnis, nes JAV tinklalaidžių mada buvo prieš kokius 5-6 metus. Kita vertus, „Spotify“ turbūt jaučia, jog šioje sferoje jie neturi stiprių konkurentų. Kol kas tai yra patogiausia platforma klausytis tinklalaidžių.

"Kitokie pasikalbėjimai" su Nagliu Bierancu
"Kitokie pasikalbėjimai" su Nagliu Bierancu
© Mantas Gudzinevičius

Tačiau šiais laikais visi stengiasi trumpinti turinį dėl žmonių greito vartojimo įpročių. Apie tai daug ką pasako pernai metais iškilusi programėlė „Tik Tok“, kurioje dominuoja linksmi ir trumpi vaizdo įrašai. Todėl atsargiai vertinčiau tokius „Spotify“ planus“, – sako bene populiariausios Lietuvoje pokalbių laidos kūrėjas.

Muzika prieš „podcastus“

K. Vyšniauskas, kalbėdamas apie savo kasdienius įpročius, sako šiandien jau dažniau įsijungiantis tinklalaides nei muziką ir pabrėžia jų klausymo skirtumus.

„Šiuo metu dažniau klausausi „podcastų“, bet tai yra asmeninis pasirinkimas, vargu ar rodantis platesnę tendenciją. Be to, turiu erdves, kurios yra rezervuotos tik muzikai. Jeigu noriu garso namuose – visada klausausi tik muzikos arba radijo imtuvo. Tinklalaidžių klausausi išimtinai per ausines, būdamas „vienas prieš vieną“ su jų autoriais. Priešingai nei muzika, kurios gali klausytis su kompanija ir visi jausti muziką kartu, tinklalaidės yra asmeniška ir intymi patirtis – panašiai kaip knygos skaitymas“, – dalinasi K. Vyšniauskas.

Karolis Vyšniauskas su neuromokslininke Indre Viskontas
Karolis Vyšniauskas su neuromokslininke Indre Viskontas
© Mindaugas Drigotas

L. Šidlauskas teigia abiejų klausantis vienodai: „Klausau ir to, ir to“.

M. Bertulis dažniau renkasi muziką: „Vis dar muzikos, nors neretai įsijungiu fone pasiklausyti ir tam tikrų tinklalaidžių“.

Tinklalaidžių klausymo įpročiai

K. Vyšniauskas mieliau renkasi specifikuotas tinklalaidžių platformas nei „Spotify“: „Per „Spotify“ „podcastų“ neklausau. Manau, muzikos ir tinklalaidžių buvimas vienoje vietoje sujaukia pasirinkimą, mieliau naudoju tik „podcastams“ skirtas aplikacijas. Pastaruoju metu pamėgau „Pocket Casts“.

L. Šidlauskas, dalindamasis savo santykiu su tinklalaidėmis, pažymi lietuviškų trūkumą „Spotify“ platformoje: „Gana retai klausausi užsienio tinklalaidžių, mėgstu klausytis tų kelių vietinių, lietuviškų, kurių, klausimas, ar apskritai būna „Spotify’juje“.

M. Bertulis išskiria kelionėse ypač praverčiančią „Spotify“ funkciją, kurios pagalba turinio galima klausytis net ir be interneto.

„Man dažniausiai yra reikalingas vaizdas, todėl vis dar žiūriu tinklalaides per „YouTube“, o ne klausausi. Nebent kažkur keliauju užsienyje ar skrendu lėktuvu, tuomet „Spotify“ labai gelbėja su savo funkcija, kuri leidžia greitai ir patogiai parsisiųsti norimas laidas ir klausyti jų net be interneto. Dažniausiai įsijungiu „Nyla“, „Pralaužk Vieną Šaltą“ arba „Greito Gyvenimo Lėti Pokalbiai“ tinklalaides“, – sako M. Bertulis.

O štai R. Jusionytė, priklausomai nuo situacijos, renkasi skirtingas platformas: „Apple“ telefonai turi labai patogią programėlę, skirtą tik tinklalaidėms, tad paprastai klausau per ją. Tačiau kai sėdžiu prie kompiuterio – „Spotify“ patogiau!

„Spotify“ keičia kryptį: tinklalaidžių klausomės dažniau nei muzikos?
© Ugnė Henriko

„Podcastų“ sklaida

K. Vyšniauskas prisipažįsta, kad siekia kuo plačiau paskleisti savo kuriamas tinklalaides ir pastebi akivaizdžią „Spotify“ sėkmę.

„Norime, kad „Nyla“ būtų visur, kur žmonės klausosi tinklalaidžių. Esame „Apple“ sistemoje, „Stitcher“, taip pat ir „Spotify“. Įdomu, kad šiuo metu perklausos per „Spotify“ sudaro jau beveik ketvirtadalį visų naujų perklausų, nors galimybė klausytis „podcastų“ per „Spotify“ atsirado tik pernai vasarį“, – pastebėjimais dalinasi „Nylos“ redaktorius.

M. Bertulis sako apimantis tik populiariausias ir svarbiausias platformas: „Kol kas tik į „Spotify“ ir „iTunes“. Ateityje, galbūt sukelsime ir į kitas platformas, tačiau šiuo metu tokio poreikio nematau. Šios dvi turbūt yra dominuojančios“.

R. Jusionytė stengiasi išnaudoti kuo daugiau skirtingų platformų ir į klausimą, kur kelia savo kuriamas tinklalaides, atsako: „Visur – man atrodo labai svarbu kad jie būtų prieinami daugelyje vietų, kur tik žmonės klauso. Niekada nežinai, kuriame kanale kas nors ieškos tavo laidos“.

Redaguoti ar neredaguoti – štai, kur klausimas

K. Vyšniauskas apkarpymą laiko kaip vieną svarbiausių darbo su tinklalaidėmis procesų.

„Visi šiuo metu 144 išleisti „Nyla“ epizodai buvo redaguoti prieš publikuojant, matome tai kaip natūralią mūsų darbo dalį. Taip pat kiekvieną epizodą lydi specialiai jam parengta fotogalerija, kad klausytojai galėtų epizodą ne tik išgirsti, bet ir pamatyti per fotografijas. Dalis epizodų yra dokumentiniai audio pasakojimai – jie redaguoti kaip garsinis serialas, pilni papildomų garsų ir muzikos. Gyvų transliacijų niekada nedarome, bet darome viešas gyvas diskusijas, kurias įrašinėjame ir vėliau publikuojame redaguotas“, – patirtimi dalinasi K. Vyšniauskas.

M. Bertulis ir R. Jusionytė turi priešingą matymą ir siekia išlaikyti kuo autentiškesnį turinį, tad būtinai redaguoja tik pačias netinkamiausias smulkmenas.

„Stengiamės kiek įmanoma nekišti pirštų prie redagavimo, nebent tai yra kažkokios transliacijos šiukšlės, kurias reikia pašalinti. Tačiau „Kitokių pasikalbėjimų“ konceptas ir yra apie tą pokalbių natūralumą. Tai pokalbių šou, kuris parodo galbūt žmonėms dar nematytus žvaigždžių veidus. Vien dėl to, jog pokalbis vyksta net dvi valandas ir jame yra leidžiama viskas. Paliekame tiek keiksmažodžius, tiek nusišnekėjimus, tiek dar bala žino ką. Iškerpame tik nereikalingas pauzes, jeigu tokios yra. Užkeliame kokybę nuo „Full HD“ iki „4K“ ir paleidžiame į internetą“, – pasakoja M. Bertulis.

„Aš asmeniškai iškerpu labai nedaug. Norisi, kad klausytojas lygiai taip pat dalyvautų pokalbyje, o kartu per tiek laiko, manau, išmokau valdyti pokalbį, niekada neįrašau per daug – jau atėjo vedėjo laiko pajautimas. Mūsų garsą „Nebegėdoje“ tvarkanti mergina iškarpo visus nešvarumus, kad pokalbis tiesiog gražiau skambėtų!“, – entuziastingai savo darbą apibūdina R. Jusionytė.

„Podcastų“ ateitis mūsų šalyje

K. Vyšniauskas dabartinį „podcastų“ etapą mūsų šalyje įvardina kaip pačią pradžią: „Lietuva vis dar žengia pirmuosius tinklalaidžių žingsnius – dar net nesame susitarę kokį lietuvišką terminą šiam formatui naudoti.

Žurnalistas savo teiginį argumentuoja tuo, kad pas mus dar labai trūksta profesionalių tinklalaidžių, kurios autoriams uždirbtų pinigus, ir taip pat – turinio formų įvairovės.

„Lietuvoje jau atsirado pirmi profesionalūs „podcastai“ – profesionalūs ta prasme, kad jų kūrėjai gali „podcastų“ kūrybą bent dalinai finansuoti parduodami reklamą ar surinkdami lėšas iš klausytojų per „Patreon“ sistemą, ką darome mes.

Jau galima matyti „podcastų“ netikėtomis, tradiciniame radijuje rečiau liečiamomis temomis. Pavyzdžiui, yra lietuviškų tinklalaidžių apie donorystę, motinystę, seksualumą.

Bet kol kas lietuviškos tinklalaidės mažai žaidžia su naujomis pasakojimo formomis ir neieško naujų temų, pavyzdžiui, kol kas neturime savo kriminalinių „podcastų“ – ypač populiaraus žanro anglakalbiame pasaulyje. Neturime daug ko klausytis apie politiką, ypač vietinę. Dauguma „podcastų“ autorių pasilieka tradiciniame pokalbio formate ir neeksperimentuoja su garsiniu pasakojimu. Matyt, tam reikės naujos lietuvių kūrėjų bangos, kuri dar tik ateina“, – pranašauja K. Vyšniauskas.

L. Šidlauskas ir M. Bertulis dabartinę tinklalaidžių kūrimo situaciją Lietuvoje apibūdina kaip visišką aukso amžių ir prognozuoja neigiamus tokios didelės jų pasiūlos padarinius.

„Lietuvoje vyksta savotiškas „podcastų“ pakilimas. O kas yra „podcastas“? Tai tiesiog radijas, dažnu atveju dar ir su filmuota medžiaga. Tai man, kaip radijo mėgėjui, dėl to yra džiugu. Linkiu kuo geriausios kloties ir sėkmės.

Iš kitos pusės, tinklalaidžių kūrimas yra tapęs savotiška kliše. Atrodo, kad bet kas, turintis į vonią panašią patalpą ir brangesnį nei trisdešimt devyni eurai mikrofoną, jau gali kviestis visiems labai įdomius svečius, diskutuoti apie itin svarbius dalykus ir kurti tą visą interesting kontentą“, – kiek ironišku tonu kalba L. Šidlauskas.

"Šventinis Bankuchenas"
"Šventinis Bankuchenas"
© DELFI / Tomas Vinickas

Dabar, galima sakyti, kas savaitę atsiranda po naują „podcastą“, todėl, manau, žmonės greitu metu jų persisotins. Kaip tokiai mažai valstybei – tinklalaidžių turime daugiau nei reikia. Vien kiek krepšinio gerbėjai gali rinktis pokalbių – suskaičiuočiau bent penkias tinklalaides, sukurtas oranžinio sviedinio gerbėjams.

Prognozuoju, jog per artimiausius metus išsigrynins patys kokybiškiausi ir populiariausi „podcastai“, o kitiems teks tenkintis katino ašaromis, nes daugumos auditorijos kertasi viena su kita ir kūrėjai vienas iš kito atiminėja klausytojus“, – sako M. Bertulis, prieš šešerius metus Lietuvoje išpopuliarinęs pokalbių žanrą internete.

„Reikia suprasti, kad daugumos tinklalaidžių vidutinė trukmė yra apie valandą. Vidutinis lietuvis per savaitę jų gali perklausyti 2-4. Vilniečiai gal kiek daugiau, nes eismo kamščiai duoda tokią privilegiją belaukiant žalio šviesoforo signalo įsijungti mašinoje kokį „podcastą“, – įžvelgia M. Bertulis.

R. Jusionytė nusiteikusi itin pozityviai ir į klausimą, kokią ateitį ji numato lietuviškoms tinklalaidėms, ji atsako: „Nuostabią! Kaip ir visas pasaulis! Manau, reiktų daugiau angliškų „podcastų“ – tai mūsų kitas žingsnis. Sukurta Lietuvoje, klauso visas pasaulis!“

M360