Būtent tai ir daro naujasis LŠS veiklą reglamentuojantis įstatymas, Seime priimtas lapkričio 8 dieną. Apie didinamą šaulių sąjungos finansavimą, didėjantį sąjungos vaidmenį valstybės gynybos sistemos architektūroje, atsiveriančias plačias galimybes laidai „Šauliai. Tėvynės labui!“ pasakojo Seimo vicepirmininkas, šaulys Paulius Saudargas bei Seimo nariai, aktyviai prisidėję rengiant naująjį LŠS įstatymą Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis. „Buvo svarbu priimti kokybišką įstatymą, išsprendžiantį visus „butelio kaklelius“ ir nepaliekantį landų įvairiems nesusipratimams ar problemoms. Manau, kad mums pavyko išspręsti visus iškilusius uždavinius“, – sakė Valdas Rakutis.
„Visada sakiau ir sakysiu, jog Lietuvai pasisekė, kad ji turi tokią organizaciją kaip šaulių sąjungą. Nežinau analogų nei Europoje, nei kur nors pasaulyje“, – tvirtino LŠS vadas pulkininkas Albertas Dapkus. Pasak jo, suvokimas, kad reikia keistis atėjo po to, kai šauliai puikiai pasirodė per Lietuvą drebinusias krizes – pandemiją, nelegalių migrantų antplūdį ir pagalbą Ukrainai. Paaiškėjo, kad šauliai yra nepamainomas pagalbininkams policininkams, medikams, pasieniečiams bei kariuomenei. „Nuo šiol visose šiose tarnybose bus sąveikos su Šauliais pareigūnais“, – sakė L. Kasčiūnas.
Naujajame įstatyme numatytos 4 šaulių rūšys. Be jau dabar veikiančių kovinių ir jaunųjų šaulių, atsiras komendantiniai šauliai bei neginkluoto pasipriešinimo šauliai, padėsiantys civilinėje gynyboje. „Mūsų tikslas – per dešimtmetį pasiekti 50 000 LŠS narių skaičių“, – sakė šaulių vadas A. Dapkus.
Kaip krizės, karas Ukrainoje ir naujasis įstatymas iš pagrindų pakeitė Lietuvos šaulių sąjungą – žiūrėkite laidoje „Šauliai. Tėvynės labui!“ jau šį šeštadienį, lapkričio 26 dieną, 8.30 per Delfi TV.
