Kauno apygardos teismas šių metų vasario 25 dieną priėmė sprendimą ir kaltais pripažino du fizinius asmenis, kurie administravo svetainę www.baltracker.net bei rinko pinigus už galimybę atsisiųsti neribotą filmų kiekį. Pinigai buvo renkami naudojantis įmonės UAB „Paysera LT“ paslaugomis.
Dar 2017 m. ieškinį inicijavo Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (toliau INAC) vadovas Vytas Simanavičius, drauge su audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Ieškinio pagrindu tapo surinkta informacija apie svetainės www.baltracker.net (red. past. jau nebeveikiančios) vykdomus neteisėtus veiksmus. Svetainės naudotojai be autorių leidimo galėjo atsisiųsti kūrinių dalis iš kitų tinklalapio naudotojų (lankytojų) kompiuterių ir taip atgaminti pilnus kūrinius savo kompiuteriuose, skelbiama pranešime spaudai.
„Vykdome Lietuvos kino platintojų ir kūrėjų filmų monitoringą. Kadangi baltracker.net tinklalapio valdytojai nuolat pažeidinėjo Lietuvos kino platinimo ir kūrėjų kompanijų teises, nereaguodavo į siunčiamus pranešimus šalinti neteisėtai platinamus filmus, buvo nuspręsta, kad dėl nuolatinių pažeidimų atsakovai turi kompensuoti patirtą žalą.
Šiame procese pavyko ne tik įrodyti, jog buvo pažeidimai, bet ir pritaikyti esamą įstatyminę bazę. Pasitvirtino daug kartų mūsų kartota tiesa – teises apsiginti įmanoma, tereikia imtis veiksmų, ko labai pasigendame iš teisių turėtojų. Manome, kad jie po šio proceso bus aktyvesni ir ateityje turėsime dar ne vieną analogišką atvejį“, – sako INAC vadovas V. Simanavičius.
Neteisėtai buvo platinami tokie filmai kaip „Ekskursantė“, „Lošėjas“, „Nepatyręs“, „Santa“, „Zero 2“ ir kiti. Tyrimas nustatė, kad šie bei kiti autorių teisėmis saugomi Lietuvos kūrėjų darbai buvo atsisiųsti daugiau nei 17 000 kartų. Ieškinys buvo paduotas UAB „Litl Baz Pictures“, VšĮ „Tauras kino namai“, UAB „Cinemark“, VšĮ „Uljana Kim ir Ko“, UAB „Incognito films“, UAB „Singing Fish“, UAB „Artbox“, VšĮ „Kino kultas“, UAB „Garsų pasaulio įrašai“ bendrovių vardu.
Iš atsakovų buvo reikalaujama priteisti 67 811 Eur sumą.
„Dažnai apie piratavimą vis dar kalbama Robino Hudo ar Tado Blindos kontekste. Tačiau su kiekvienu atveju matome, kad tai yra didelis verslas. Pinigai keliauja tiek iš vartotojų, tiek iš reklamos. Nieko herojiško tame nėra. Šiuo atveju yra žengtas didžiulis žingsnis kovoje su piratavimu, nes įrodytas ne vien veiklos neteisėtumas, bet ir to pasekmės. Tai yra labai rimtas signalas visai piratavimo industrijai“, – teigia AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.
Pasak Lietuvos kūrėjams atstovaujančio advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partnerio, advokato Eriko Saukalo, byla iš esmės neturi analogų suformuotos teisminės praktikos požiūriu.
„Įrodinėjimas byloje ir kiti proceso veiksmai dėl interneto veiklos specifikos ir ypatumų yra be galo sudėtingi. Tai ypač atsispindėjo nuostolių apskaičiavimo mechanizme“, – sako E. Saukalas.
Nors ir pavyko pasiekti pergalę, advokatas mano, kad priteista kompensacijos suma yra per menka. Teismas priteisė iš atsakovų tik tas sumas, kurias jie neteisėtai gavo. Jo nuomone, tokia kompensacija nėra teisinga ir netgi skatina daryti pažeidimus, nes pažeidėjams tektų sumokėti tik tiek, kiek jie uždirbo pažeisdami teises.
„Matome, kad dabar nelegaliai turinį platinančios svetainės slepia savo gaunamas pajamas, pavyzdžiui siūlo atsiskaitymą kriptovaliutomis. Surinkti informaciją apie tokias pajamas, atsekti kokios sumos juda, būtų beveik neįmanoma, todėl manau, kad kompensacijos apskaičiavimas remiantis pažeidėjų gaunama nauda nėra adekvatus. Siekiame suformuoti tokią praktiką, kuri leistų apskaičiuojant žalą atsižvelgti į tinklalapio veikimo principą, kuris suponuoja pažeidimų mastą ir skatina vartotojus dalintis neteisėtu turiniu“, – papildo E. Saukalas.
Anot AVAKA vadovo D. Vaitiekūno, yra trys dedamieji, kuriais remiasi kova su piratavimu – tai edukacija, turinio prieinamumas ir įgalinimas prisiimti atsakomybę.
„Lietuvoje žmonės, o ypač šiuo metu, yra kaip niekada palaikantys ir tai jaučiame. Kino festivalio „Kino pavasaris“ sprendimas karantino metu persikelti į virtualią erdvę tik parodo, kad su edukacija, gebėjimu suprasti kūrinių vertę bei pagarba kūrėjams esame laiminti visuomenė. Tačiau nebaudžiamumas piratinių svetainių valdytojams leido pelnytis iš kultūros metų metus. Pagaliau priėjome prie šio klausimo, kuris neabejotinai prisidės prie visos ydingos piratavimo industrijos eros pabaigos“, – sako D. Vaitiekūnas.
Mūsų šalies rinkai neteisėtai filmus platina apie 200 interneto svetainių, TV turinį – 60, muziką – 75, knygas – apie 20.