Šią savaitę feisbuko puslapių savininkus suneramino žinios apie naujausius feisbuko eksperimentus: šešiose šalyse pabandyta į atskirą skiltį iškelti neapmokėtus prekės ženklų įrašus. Jei ši praktika būtų pritaikyta visur, tai reikštų, kad informacija feisbuke pasiektų vartotojus tik tada, kai už tai būtų susimokėta.

Tik eksperimentas. Kol kas

Šešiose šalyse – Slovakijoje, Šri Lankoje, Serbijoje, Bolivijoje, Gvatemaloje ir Kambodžoje – feisbuko vartotojai savo naujienų sraute mato tik savo draugų įrašus, arba tuos prekės ženklų įrašus, už kurių reklamą buvo sumokėta (angl. sponsored content). Visi kiti prekės ženklų įrašai buvo perkelti į atskirą skiltį „Explore Feed“, į kurią reikia specialiai užeiti.

„Žmonės mums sakė norintys lengvesnio būdo pamatyti savo draugų ar šeimos narių įrašus. Tad mes eksperimentuojame palikdami tokiems įrašams vieną erdvę, įprastą naujienų srautą, ir atskirai sukurdami kitą skiltį, skirtą puslapių įrašams“, – komentavo „Facebook“ atstovas Adamas Mosseri, atsakingas už naujienų srautą.

Jis pridūrė, kad šiuo metu „Facebook“ neplanuoja išplėsti šio eksperimento į daugiau šalių, tačiau daugelis dirbančių su feisbuko puslapiais sunerimo, kad apskritai tokios galimybės ateityje jis neatmetė.

Ten, kur eksperimentas buvo pritaikytas, feisbuko puslapių administratoriai mato milžiniškus pokyčius. Slovakijoje dirbantis žurnalistas Filipas Struharik pasakojo, kad šeši didžiausi Slovakijos žiniasklaidos puslapiai fiksuoja keturis kartus sumažėjusį vartotojų įsitraukimą, rašo „Socialmediatoday“.

Mano, kad Lietuvos greit nepasieks

Agentūros „Socialus marketingas“ kūrybos ir procesų vadovas Aidis Dalikas pastebi, kad „Facebook“ mastu šis eksperimentas gana didelis: dažniausiai jie naujoves išsibandydavo su nedidelėmis vartotojų grupėmis, o ne visos šalies, ar, tuo labiau, kelių šalių mastu. „Tai jau yra indikacija, kad jie kažkiek tiki tokiu perkėlimu. Visgi, aš netikiu, kad tai būtų labai greitas sprendimas: nemanau, kad po kokio mėnesio viskas labai greitai keistųsi. Bet gali būti toks atvejis, kad jei jie matys, kad vartotojams toks vaizdas patogesnis, jį perkels ir į kitas šalis“, – sakė jis.

Pasak A. Daliko, tokie veiksmai panašūs į judėjimą link visiškai apmokamos reklamos feisbuke modelio. „Pradėjome nuo visiškai nemokamo srauto, kai prekės ženklų gerbėjai matydavo jų skelbiamą turinį. Tada organinis srautas pradėjo mažėti, kol liko kuriantys kokybiškiausią turinį, tai yra, tokį, į kurį labiausiai reaguoja žmonės – tik jie turėjo galimybes nemokamai pasiekti žmones. Tikėtina, feisbukas gali padaryti ir tokį žingsnį, kad nuo šiol turinys nemokamai bus transliuojamas tik atskirame naujienų sraute, kur žmonės gali specialiai ateiti“, – prognozavo jis.

Judama link visiškai apmokamo modelio

Ar apskritai atsiras norinčių eiti žiūrėti reklaminio turinio? „Kažkiek žmonės ten eis: juk ten bus įvairus naujienų portalų turinys, kai kas norės nueiti pažiūrėti, ką skelbia jiems įdomūs prekės ženklai, o tuo pačiu pamatys ir kitus. Kaip bebūtų, manau, feisbukas nešaus sau į koją, kad visiškai susipyktų su reklamos užsakovais. Dėl to jie eksperimentą ir daro ribotą: jei matys, kad tai labai patenkina vartotojus, bet labai nepatenkina reklamos užsakovų, turbūt pabandys surasti kažkokį kompromisą. Bet šiaip mes feisbuke pereinam į tokį modelį, kaip bet kurioje kitoje medijų priemonėje: jei nori nemokamos sklaidos, turi padaryti kažką tokio, kuo žmonės norėtų dalintis. Arba, kaip dirbdamas su ryšiais su visuomene, turi sugalvoti kažkokį kampą, apie kurį žurnalistai norės patys parašyti, arba turi susimokėti už reklamą“, – sakė A. Dalikas.

Jei toks modelis tikrai būtų pritaikytas visiems, labiausiai tai paliestų smulkiuosius verslus: didieji prekės ženklai jau buvo įpratinti, kad norėdami didesnio pasiekiamumo, už reklamą feisbuke turi susimokėti. „Tie, kurie tikisi kažką pasiekti nemokamai ir įtikinti pirkti savo prekes neišleisdami nė vieno euro, gyvena iliuzijų pasaulyje. Dabar tokių jau likę mažuma: po truputį visi supranta, kad reikia galvoti ne kaip gauti reklamą nemokamai, o kaip už ją susimokėti mažiau nei po to iš jos uždirbti. Tačiau toks modelis būtų didžiausia problema smulkiam ir vidutiniam verslui: restoranams, kepyklėlėms, butikams ir pan. Jei žmonės lankosi savo rajono kepyklėlėje, seka jos naujienas, jiems tas nedidelės, bet labai lojalios auditorijos pasiekiamumas labai svarbus ir jie dažniausiai neturi tiek lėšų, kad nusipirktų mokamą reklamą“, – aiškino jis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją