Anot jo, viena jų – Seimo priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, įtvirtinusios žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų.
„Tai – vienas iš ekonominės laisvės aspektų. Taip pat Teisingumo ministerija rengė projektą žurnalistų apsaugai nuo teisinio persekiojimo pagerinimui – kol kas tai projektas, bet tai yra gera iniciatyva, kad žurnalistai ar kiti pilietiniai aktyvistai nebūtų bombarduojami ieškiniais teismuose“, – BNS kalbėjo D. Jastramskis.
Jis priminė, kad „Atviros Klaipėdos“ atvejis, kai teismas pripažino leidinį pažeidus duomenų apsaugos taisykles straipsnyje apie savivaldybės viešuosius pirkimus, sukėlė rezonansą, o tai politikus paskatino taisyti teisinę viešųjų asmenų sąvoką.
D. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) indeksas sudaromas atsižvelgiant į pačių valstybių ekspertų vertinimą.
„Bet dar vienas dalykas, kai mes lyginamės su kitomis šalimis, tai ne vien nuo mūsų priklauso sėkmė. Nes gali būti taip, kad kitoms šalims buvo sunkiau užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir dėl to jų indeksas pablogėjo, o mūsų tokiu atveju santykinai galėjo pasirodyti geresnis“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, situacija reitinge yra gana dinamiška ir tai nereiškia, kad „ji yra ideali“, nes Lietuva jau buvo užkopusi į reitingo dešimtuką bet vėliau nukrito iki 36-osios vietos.
Kasmetinį žiniasklaidos laisvės indeksą sudaranti RSF skelbia, jog Lietuva pakilo į devintąją vietą iš pernai buvusios 28-osios.
RSF pabrėžia, kad nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių iššūkių bei įtampų su Vyriausybe, „žurnalistai dirba sąlyginai palankioje aplinkoje“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į visus nustebinusius „aršius žodinius išpuolius“ prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos kontekste, taip pat į teismų sprendimus iškelti asmens duomenų apsaugą aukščiau už žiniasklaidos laisvės principus.