Žiniasklaidos sektoriaus atstovai, džiaugdamiesi konstruktyviu Kultūros ministerijos ir socialinių partnerių dialogu, siūlo ministerijai ir Seimo Kultūros komitetui keletą sprendimo būdų, kad visiems žiniasklaidos rinkos žaidėjams būtų garantuotos lygiavertės sąlygos.

Kreipimąsi pasirašė asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkas Mindaugas Reinikis; Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė; Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis; UAB „15min“ generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas; UAB „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė; UAB „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis; UAB „Kaimo žinios“ direktorė Ingrida Misiukevičienė; UAB „Lietuvos telegramų agentūra ELTA“ direktorė Gitana Markovičienė; UAB „Lietuvos rytas“ valdybos pirmininkė Rasa Karmazaitė; UAB „Savaitė“ direktorė Asta Jelinskienė; UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas. Prie kreipimosi jungiasi ir UAB „Lrytas“ direktorius Tautvydas Mikalajūnas.

Reikalauja aiškios politinės valios dėl STFR

Vienuolikos žiniasklaidos priemonių atstovų kreipimesi pažymima, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) reforma yra pernelyg ilgai užsitęsusi, tad esminiai pokyčiai reikalauja aiškios politinės valios.

„Matome situaciją, kai SRTRF bandoma apsaugoti ir išvengti nepatogių sprendimų. Tačiau taip nebus pasiektas pirminis reformos tikslas - SRTRF finansų skaidrinimas ir efektyvesnis valstybės lėšų panaudojimas. Esame įsitikinę, kad be politikų lyderystės SRTRF veikla netenkins nei žiniasklaidos atstovų, nei visuomenės poreikių, o ir toliau bus palanki siaurai interesų grupei“, - rašoma kreipimesi.

Asociacijų ir žiniasklaidos priemonių vadovai pabrėžia, kad būtina į SRTRF reformos vykdymą įtraukti visas žiniasklaidos grupes ir aiškiai įvardinti prioritetus, pagal kuriuos valstybė finansuoja žiniasklaidos projektus.

Žiniasklaidos sektoriaus atstovai, visiškai pritardami nuostatai, kad nepriklausymas Visuomenės informavimo etikos asociacijai (VIEA) neatleidžia nuo atsakomybės, siūlo peržiūrėti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir inicijuoti įstatymo pataisas dėl žiniasklaidos savitvarkos modelio. Esant dabartiniam reguliavimui susidaro paradoksali situacija, kai paskiros žiniasklaidos priemonės, nepriklausančios VIEA sudarančioms asociacijoms, iš viso neturi galimybių visavertiškai ginti ir atstovauti savo interesams.

Pagal dabartinį reguliavimą VIEA nariais gali būti tik asocijuotos žiniasklaidos struktūros, o paskiri juridiniai asmenys tapti nariais galimybės neturi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų spalio 24 d. savo nutartyje yra pažymėjęs, kad „tai, jog pareiškėjas (...) nėra Asociacijos narys, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis galbūt padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus dėl jo veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas“.

Siūlo peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą

Siekdami užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems rinkos žaidėjams ir įnešti aiškumo, kreipimosi autoriai siūlo suformuluoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės reklamos interpretacijoms bei laikantis principo, jog komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT draudžiami.

Kreipimesi pažymima, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esantis apibrėžimas dėl reklamos yra per platus ir sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“. Todėl praktikoje matome atvejų, kai politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“.

„Remiantis 2019 metams patvirtintu valstybės biudžetu, LRT savo veiklai gavo asignavimų už beveik 39 mln. eurų. Tad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje toliau konkuruoja su privačias subjektais. Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą“, - rašoma kreipimesi.

LRT įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami [...]“.

Įstatymo 7 straipsnis nustato, kad „LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos negali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“.

Žiniasklaidos atstovai atkreipia dėmesį, kad LRT įstatymo draudimas transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus nėra taikoma LRT internetiniam portalui.

LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė BNS sakė, kad LRT komentarą dėl kreipimosi pateiks vėliau.

Žiniasklaidos sektoriaus atstovai siūlo į ES autorių teisių bendroje skaitmeninėje rinkoje direktyvos 2016/0280(COD) perkėlimo į nacionalinę teisę darbo grupę įtraukti žiniasklaidos priemones vienijančias asociacijas ir taip užtikrinti visavertį suinteresuotų pusių įsitraukimą. Siūloma artimiausiu metu surengti žiniasklaidos atstovų ir Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos susitikimą ir aptarti specifinius sektoriui kylančius iššūkius.

ELTA