Liuks! Tie, kurie nerūko, negaišta darbo laiko beprasmėms pertraukėlėms. Atsisakę nikotino lazdelių yra sveikesni, trykšta optimizmu ir labiau džiaugiasi gyvenimu. O tie, kurie meta rūkyti, mažiau kosi, serga, rečiau ima nedarbingumo pažymas, – vienžo, vieni pliusai. Savo ruožtu, +100 eurų prie atlyginimo sveikesniam žmogui tikrai nepamaišys.
Praėjus porai dienų po socialinės atsakomybės komunikacijos, įmonę aplankė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Vieno darbuotojo spintelėje aptikta pusė dėžės kontrabandinių cigarečių. Kone du trečdaliai tuo metu rūkomajame buvusių darbuotojų rūkė tas pačias nelegalias cigaretes...
Tiesa jus išlaisvins
„Nesusiję! – girdžiu, prieštarauja oponentas. – Tarp socialinės atsakomybės iniciatyvos ir pareigūnų vizito nėra priežasties ir pasekmės ryšio“. „Ar tikrai nėra?“ – kviečiu į gilesnę diskusiją. Pagalvokite, nejaugi taip iš tiesų ir nesusiję?
Juk socialinė inciatyva prieš rūkymą buvo paskelbta ne tik vadovų pasitarime, bet ir komandų susirinkimuose, įmonės intranete bei naujienlaiškyje kolektyvui. Natūraliai galėjo sumirguliuoti pavydo ar pagiežos žaltvykslės.
O galbūt įmonėje atsirado pilietiškas „Y“ kartos atstovas, kuris žino, kad kontrabandinių cigarečių rinka 2018-iaisiais Lietuvoje sudarė apie 18 proc., ir valstybė dėl to prarado 50 mln. eurų? Tiesa kartais gali būti itin negailestinga. Ir panašu, kad „Y“ kartos nepakantumas melui, lygių teisių ir pilietiškumo suvokimas – yra ir bus tie faktoriai, kurie privers iš esmės privers keistis lietuviškus verslus.
„Tiesa padarys jus laisvus“, – berods, prieš porą tūkstančių metų skelbė pranašas juo įtikėjusiems miniai. Tuo tarpu technologijų ir globalios socializacijos amžiaus karta turi absoliučią laisvę patirti tiesą, ir puikiai naudojasi galimybėmis bendrauti su minia per „Facebook“ ar „Instagram“.
Prognozuojama, kad 2020 metais apie 40 proc. darbo jėgos sudarys „Y“ kartos, o 15 proc. – Z kartos atstovai. Tai yra, daugiau kaip pusė dirbančiųjų bus 21-35 metų amžiaus. Ir jei kas dar turėjo vilčių, kad šiuos aktyvius, išsilavinusius, dviem užsienio kalbomis kalbančius jaunuolius bus galima vynioti aplink pirštą, žiauriai apsirinka. Jie jau skelbia savo manifestą.
Jei puoselėjame vertybes, jos turi būti išreikštos veikla, o ne eilute metinėje ataskaitoje. Jei kalbama apie skaidrumą, jis turi būti must, o ne wannabe. Jei norime daryti kažką gero bendruomenei, tai ir darome, o ne imituojame, apsimetinėjame, meluojame, ignoruojame ar tyčiojamės.
Patyčios šiai tolerantiškai vegan-friendly, gluten-free, over-self-esteem kartai yra tabu. O juk deklaruodami tai, kad esame socialiai atsakingi, bet iš esmės taip nesielgdami, mes tyčiojamės iš pačios atsakomybės, kurią tiek metų ugdėme jaunuomenei. Maža to, iš verslo pusės – darome milžinišką žalą savo reputacijai, – tam, ką mūsų žmonės, darbuotojai, klientai ir bendruomenė galvoja (kalba) apie mus.
Ko norime iš socialinės atsakomybės?
Viename iš paskutinių 2018 metų Corporate Responsibility Magazine numerių paskelbti skaičiai, kurie turėtų įžiebti diskusiją prie daugelio valdybų stalų:
– 76 proc. žmonių nelinkę priimti darbo pasiūlymo iš darbdavio, kurio reputacija yra blogesnė;
– Jeigu priimtų tokį darbo pasiūlymą, 50 proc. pareikalautų gerokai didesnio atlyginimo;
– 93 proc. dirbančiųjų paliktų savo darbo vietą dėl organizacijos, turinčios geresnę reputaciją.
„Reputacija yra kaip oras, kuriuo tu kvėpuoji“, – pamenu, kažkada sakė vienas gerbiamas klientas. Oras toks jau dalykas keistas, – kai jo turi, alsuoji pilna krūtine, o kai oro staiga pritrūksta, darosi nejauku. Kas matė, žino: kai reputacija prastėja, darbuotojai it kačiukai ima dairytis saugesnės vietos.
O tai ateityje ir vers vadovus dar kartą mąstyti: ko siekiame savo socialinės atsakomybės iniciatyvomis? Užsidėti pliusą metinėje ataskaitoje ar padaryti pokytį? Pasigirti ar įprasminti reputaciją? Padidinti savo pardavimus, ar pagerinti darbuotojų, klientų ir bendruomenės gerovę?
Užbėgdamas įvykiams už akių, pateiksiu 5 naudas, kurias verslas gauna iš socialinės atsakomybės. Ginčykitės, diskutuokite, dalinkitės, bet tokios jos yra:
1. Didesnis įsitraukimas ir produktyvumas
Jei darbuotojas mato, kad organizacija, kurioje jis dirba „daro gerus dalykus“, auga tikimybė, kad jis irgi norės „daryti gerus dalykus“. Informuodami darbuotojus apie organizacijos pastangas siekti aukštesnių tikslų, šviesdami kolegas, švęsdami jų pergales ir pastangas, turime galimybę organiškai didinti jų įsitraukimą ir produktyvumą.
2. Augantis kūrybiškumas
„Padiskutuokime, kokią naudą mūsų verslas neša bendruomenei?“ – toks kvietimas iškart atveria kūrybines galias. Juolab, kad užkūrę vaisingą diskusiją apie socialinę atsakomybę organizacijos viduje, iš esmės galime padidinti žmonių kūrybiškumą. Maža to, kai organizacija aktyviai deklaruoja vertybes ir savo norą prisidėti prie socialinių problemų keliamų iššūkių, darbuotojai taip pat gauna įkvėpimą ieškoti netradicinių sprendimų kasdienybėje.
3. Pagalba ieškant individo ir organizacijos identiteto
Kai darbuotojas mato, žino ir jaučia, kad jo darbovietė yra socialiai atsakinga, tai padeda jam geriau identifikuoti save su organizacija, kurioje jis dirba. Jeigu organizacija supranta savo prasmę ir siekia pasaulį paversti geresne vieta gyventi, – jis eis kartu su ja. Jau ir Lietuvoje yra įmonių, kurios darbuotojų atrankos metu atvirai klausia savo kandidatų: „Kokiose savanoriškose veiklose dalyvauji? O kokiose norėtum dalyvauti?“ Taip iš karto mezgamas ryšys ir su darbuotoju, ir su jo bendruomene, padedama jam integruotis ir adaptuotis.
4. Gerėjantys rotacijos rodikliai
Pozityvus požiūris į socialinę atsakomybę lemia darbuotojų vidinį norą likti su organizacija ilgesnį laikotarpį. Kuo darbuotojas ilgiau dirba organizacijoje, tuo labiau jis pripranta prie papildomų veiklų, kurios džiugina jo kasdienybę ir verčia galvoti plačiau. Lygiagrečiai tuo sunkiau tampa konkurentui ar headhunteriui pervilioti darbuotoją pas save.
5. Geresnis įvaizdis potencialių talentų akyse
Moderniai ir šiuolaikiškai į socialinę atsakomybę žvelgianti organizacija tampa vis patrauklesnė jauniems talentams. Amžiuje, kai jaunoji karta nori pasiraitoti rankoves ir „daryti didelius dalykus“, taigi duokime jiems ir galimybių, ir įrankių.
Daugiau apie socialinę atsakomybę rasite čia.