Iš esmės, pigumas yra puiki žinutė. Ir dar tai – labai pavojingas žaidimas, nes kai pasiryžti būti pigiausias, tai toks turi būti visame kame: generalinis padrengtu kostiumu, pigus biuras miesto pakrašty ir t.t.

Kaip „Ryanair“, kurios lėktuvai skraido į regioninius oro uostus ir todėl moka mažesnius mokesčius, palyginus su tais, kuriuos renka didžiųjų miestų oro uostai. Su keleiviais susijusios jos sąnaudos sumažintos iki minimumo. Per skrydį šie nemaitinami. Papildomas bagažas apmokestinamas. Keleiviai susimoka ir už registraciją oro uoste, bilieto datos ar pavardės keitimą. Bilietai negrąžinami jokiomis aplinkybėmis. Už tai jie pigiausi.

Versle iš esmės išpildomos trys sąlygos: kaina, greitis ir paslaugos arba produkto kokybė. Strateginis kiekvienos įmonės pasirinkimas, kurias iš šių trijų sąlygų akcentuoti. Jų derinius ir reikia rinktis. Pavyzdžiui, „Rimi“ prekybos tinklas yra apie kokybę, apie kasdienį gyvenimo kokybės gerinimą. Apie tai „Rimi“ kalba jau ilgus metus ir labai nuosekliai. Kad ir kas keistųsi rinkoje, jie lieka savo žaidimo lauke.

Maxima“, visuomet buvo apie asortimentą ir akcijas. Kai staiga „Maxima“ prabilo apie pigumą, nuskaityti tokią žinutę yra žiauriai sunku, nes nebūna didžiausio ir pigiausio asortimento, kai kalbame apie „žemiškas“, ne virtualioje erdvėje įsikūrusias parduotuves. Pirkėjai tiesiog netiki tuo pigumu.

Kad ir kas nutiktų rinkoje, nesvarbu atėjo į Lietuvą „Lidl“ ar ateis „Aldi“, palikti savo per ilgus metus užgyventą teritoriją ir eiti į kitą yra labai sudėtinga. Negali su konkurentu kovoti tais ginklais, kurie nėra tavo paties stiprybė. Kitaip sakant, jei gerai šaudai, kam lįsti špaguotis?

Jei jau apibendrintume prekybos tinklų vietą po saulę, man rikiuojasi taip:

„Rimi“ = kokybė ir kasdienio gyvenimo kokybės gerinimas

„Maxima“ = platus pasirinkimas ir akcijos

„Lidl“ = tik būtiniausios pigesnės standartizuotos prekės

Rinkos senbuviams pakeisti šią per ilgus metus pirkėjų sąmonėn nusėdusią žinutę yra sunkiau nei sunku. Klausimas, ar iš viso to reikia.