Pastarąsias veiklas dar dažnai vadiname įmonių socialine atsakomybe ir jos apraiškas ypač aktyviai stebime prieškalėdiniu laikotarpiu. Neretai visi geri organizacijų darbai tuo ir apsiriboja. Europos Komisija sako, kad socialinė atsakomybė yra tokie veiksmai, kai užsiimdamos kasdienine verslo veikla bendrovės socialinėje ir aplinkos srityse savanoriškai siekia daugiau nei pagal teisės aktus nustatytų tikslų. Kitaip sakant – daro daugiau, nei to reikalauja įstatymai.
Organizacijos augimą galima palyginti su žmogaus augimu. Įmonė gimsta, greitai prabėga jos vaikystė, ateina pirmosios didesnės pajamos ir, galiausiai, branda. Būtent tuomet ji ima mąstyti plačiau, į savo veiklą įtraukiant socialinės atsakomybės kryptis. Akivaizdu, kad įvairios socialinės akcijos, gerosios patirties dalinimasis praktinių dirbtuvių metu ar edukaciniai projektai yra labai svarbūs išorinėje komunikacijoje. Tačiau nedaug kalbame apie tokių projektų įtaką patiems organizacijos darbuotojams. Tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „Deloitte“ atlikta apklausa rodo, kad įvairios savanoriavimo iniciatyvos, kylančios bendrovės viduje, gerina atmosferą darbe. Devyni iš dešimties apklaustųjų tiki, kad įmonės, kurios remia savanoriškas veiklas, sukuria geresnę darbo aplinką, nei to nedarančios ir 77 proc. tai vadina būtina sąlyga darbuotojų gerovei užtikrinti.
Tačiau tokios iniciatyvos suteikia ne vien prasmingą ir draugišką atmosferą darbovietėje.
Rinkodaros bendrovės „Cone Communications“ tyrime nustatyta, kad septyni iš dešimties amerikiečių būtų labiau lojalūs savo darbovietei, jei ji padėtų kartu spręsti socialines problemas. Ties šiuo faktu pasirašo dar didesnis skaičius „Y kartos“ atstovų (83 proc.), kurie dažnai gauna neigiamos kritikos iš darbdavių dėl pernelyg dažnų karjeros pokyčių.
Tokie tyrimai sudaro įspūdį, kad prasmingos iniciatyvos yra ne tik naudingos sprendžiant socialines problemas, bet ir kuriant lojalų ir draugišką kolektyvą. Kartu sprendžiant didžiausias žmonių problemas, darbuotojai ne tik jaučiasi artimesni kaip komanda, bet ir džiaugiasi savo sprendimais daryti gerus darbus. Tačiau ar tai nebus tiesiog užsienio šalių fenomenas, kuriam dar nėra vietos Lietuvoje? Prieš keletą metų priėmėme sprendimą, kad įmonei neužtenka „remti”, turime aktyviai įsitraukti ir dalyvauti socialinėje veikloje. Daug dėmesio skyrėme programuotojų Lietuvoje skaičiui didinti „NFQ Akademijos“ veikla, aktyviai kvietėme merginas išbandyti savo jėgas „Girls Can Code“ renginiuose ar regionų mokyklose vaikams pasakojome, kas tas programavimas ir kodėl jo pagalba galima pakeisti pasaulį, tad pastebėjome panašias tendencijas. Atsirado nemažai darbuotojų, kurie patys pradėjo daryti edukacinius socialinius projektus ir kviečia įmonę prisijungti.
Norėdami visiškai įsitikinti, prieš mėnesį paleidome anoniminę apklausą įmonės viduje apie įvairias socialines iniciatyvas ir kokį poveikį jos turi darbuotojams. Du iš trijų mūsų kolegų nurodė, kad jiems svarbus bendrovės dalinimasis gerąja patirtimi išorėje ir 60 proc. jaučiasi labiau motyvuoti, kai patys ar kartu su kolegomis daro gerus darbus visuomenei ir valstybei. Dar įdomiau tai, kad nors įvairių gerųjų iniciatyvų reikšmė yra didelė, daugiau kaip pusė apklaustųjų sutiko, kad Lietuvos įmonės vis dar neskiria pakankamai dėmesio tokioms veikloms.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad socialinė atsakomybė, gerosios patirties dalinimasis nėra tik išorinis komunikacijos veiksmas kaip daug kas mano. Darbuotojams svarbu daryti gerus darbus visuomenei ir valstybei, nes jie jaučiasi atliekantys prasmingą veiklą, o tai kuria draugiškesnę, lojalesnę ir aukštesnių tikslų siekiančią komandą. Tai ypač svarbu šių dienų personalo valdyme, kai potencialūs kandidatai ir esami darbuotojai ieško vis reikšmingesnių bendrovių privalumų. Nemokamos bandelės, sporto klubo abonementai ar „Xbox“ jau tapo standartu, o ne privalumu.
Kodėl rinkodaristė kalba apie personalo vadybą ir savijautą darbe? Rinkodara nebėra susijusi tik su pardavimais, rinkodara tampa vis svarbesnė pritraukiant talentus. Dirbant įmonėje, kurios veiklos sėkmė priklauso ne nuo mašinų, o tik nuo žmonių intelekto, socialinės medijos dėka takoskyra tarp vidinės ir išorinės komunikacijos beveik išnyksta. Jei įmonės viduje atmosfera gera, tik tuomet gali apie gerą atmosferą kalbėti ir išorėje.