Šiemet rinkodarai taupoma nebus

„Bynder“ tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1297 rinkodaros vadovai visame pasaulyje, atskleidė, kad ekonominis nerimas taupyti rinkodarai šiemet nepaskatino: 69 proc. apklaustųjų teigė padidinę arba išlaikę tokį patį rinkodaros biudžetą ir 2023 metams.

Panaši tendencija stebima ir Lietuvoje: „Kol kas atrodo, kad prekių ženklai nesiima taupyti rinkodaros sąskaita. Manau, kad taip yra todėl, kad ši krizė yra kitokia: verslai jai yra pasiruošę geriau, turi pakankamai dideles apsaugines pagalves ir supranta, kad būtent rinkodara yra vienas variklių, galinčių padėti išvairuoti sudėtinguose finansiniuose iššūkiuose“, – komentuoja Aurimas Paulius Girčys, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas.

Pasak jo, tie, kas išgyveno paskutinę ekonominę krizę, šioje jaučiasi kur kas drąsiau, nes pamokų išmokta buvo nemažai ir įprotis turėti planus A, B, C, D, E ir dar daugiau jau susiformavo: „Žinoma, tam postūmį davė ir pandemija, ir prasidėjęs karas, kurie irgi nemažai supurtė rinkodaristus ir įmonių vadovus“.

Dirbtiniam intelektui pasikinkyti dar trūksta kompetencijų

Dirbtinis intelektas galėtų būti vadinama viena karščiausių pastarojo meto temų ir dėmesio iš įvairių organizacijų skirtingose šalyse ji sulaukia daug. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės rinkodaristai, „Sitecore“ duomenimis, ketina nukreipti reikšmingas dalis savo biudžetų dirbtinio intelekto sprendimams: du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad tam skirs iki 30 proc. savo metinio biudžeto.

„Vis dėlto šiame tyrime įdomiau tai, kad patys rinkodaristai supranta, jog norint tinkamai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto sprendimus, jiems trūksta kompetencijų. 42 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jaučia žinių ir techninių įgūdžių trūkumą savo komandoje. Šis iššūkis yra natūralus ir tendencingas, jei žiūrėtume į situaciją iš istorinės perspektyvos.

Atsiradus naujai, plačiai naudojamai ar turinčiai potencialo būti plačiai naudojamai, technologijai, visuomenė ir skirtingos rinkos turi prisitaikyti: tai yra išmokti dirbti kitaip. Juk dar ne taip seniai išvis neturėjome interneto ir toks dalykas kaip skaitmeninė rinkodara neegzistavo: šiandien būtent internetas yra sukūręs visiškai naują rinką, naują rinkodaros kanalą ir daugybę darbo vietų. Tas pats nutiks ir su dirbtiniu intelektu: mokomės ir greitai jį pakinkysime dar efektyvesnėms rinkodaros strategijoms kurti ir įgyvendinti“, – sako A. P. Girčys.

Apie tvarumą kalbama, bet nerealizuojama rinkodaroje

Duomenų platformos „CreativeX“ atliktas tyrimas atskleidė, kad nepaisant tvarumo temos aktualėjimo, ji reklamos žinutėse pasaulyje yra naudojama vis dar itin mažai: vos 4 proc. analizuotų reklamų turėjo tvarumo žinutę. Platforma analizavo per 2020-2023 m. pasirodžiusias 2,5 milijonus reklamų 9 rinkose, kurių bendra vertė siekė 2,8 mln. JAV dolerių.

„Daugybė vartotojų elgsenos tyrimų sako, kad bendrovės tvarumas, rūpinimasis planeta pirkėjams yra itin svarbūs kriterijai renkantis prekės ženklą. Ypač tai atsiskleidžia analizuojant Z kartos vartotojų požiūrį. Vis dėlto šis tyrimas atskleidžia, kad kol kas tvarumo poreikį suprantame, bet nerandame, kaip jį realizuoti, o galbūt dar netikime, kad jis yra svarbus.

Nors šiandien Lietuvoje tvarumo tema yra diskutuojama garsiai, taip pat garsiai kalbama ir apie vadinamąjį „green washing“, tad manau, kad bendrovės vis dar ieško geriausių būdų būti tvarios ir tinkamai apie tai komunikuoti. Vis dėlto šias paieškas reikėtų vykdyti aktyviai ir ruoštis Z kartos tapimui pilnaverte perkamąja galia“, – komentuoja agentūros „APG Media“ vadovas.