Juk televizijai prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol ja pradėjo naudotis 50 milijonų žmonių. Tuo tarpu išmanieji telefonai pasiekė milijardą vartotojų per penkerius metus. Todėl verslo įmonėms svarbu išnaudoti šį kritinį mobiliosios transformacijos laikotarpį ir arba sustiprinti savo pozicijas mobiliajame internete, arba – jei to dar nepadarė, – į jį žengti.
Prognozuojama, kad mobiliuoju internetu 2025 metais naudosis 5 milijardai vartotojų. Pasaulio mobiliojo ryšio operatorius vienijančios GSM asociacijos pernai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad mobiliojo ryšio ekosistemos indėlis į pasaulio ekonomiką 2022 metais sieks 4,6 trilijono JAV dolerių (t.y. 5 proc. bendrojo vidaus produkto). Palyginti, 2017 m. šis indėlis siekė 3,6 trilijono dolerių (4,5 proc. BVP).
Taigi, mobilumo traukinys įgyja įsibėgėja, užnugary palikdamas įmones, kurios iki šiol neturi veiklos mobiliojoje erdvėje strategijos.
„Facebook“ į šią sferą žengė pačiu laiku – 2012 m. rugsėjį Markas Zuckerbergas paskelbė, kad „Facebook“ kurs savo mobiliąją platformą. Šiandien tai skamba kaip savaime akivaizdus dalykas, bet anuomet toks sprendimas buvo laikomas strateginiu bendrovės veiklos pokyčiu. Tada vis dar nebuvo „Android“ operacinei sistemai skirtos „Facebook“ programėlės, o pusmečiu anksčiau bendrovė nebuvo paskelbusi nė vienos mobiliosios reklamos.
Šiandien iš mobiliesiems prietaisams skirtų paslaugų „Facebook“ gauna apie 94 proc. savo reklamos pajamų. 2012-aisiais paskelbtas sprendimas buvo milžiniškas įsipareigojimas ir drąsus žingsnis. Tačiau per septynerius metus pasaulis toli pažengė į priekį, ir šiandien mobilioji erdvė yra kritiškas veiksnys kone kiekvieno verslo sėkmei.
Sukurti mobiliąją strategiją ‒ paprasčiau nei bet kada
Terminas „mobilioji strategija“ gali nuskambėti kaip sąvoka iš stambių korporacijų verslo plėtros planų. Tačiau būtent tokios strategijos šiuo metu reikia ir Lietuvos mažoms bei vidutinėms įmonėms. Juk tai ne kas kita, kaip atsakymas į klausimą, kokiu būdu pasieksime vartotojų išmaniųjų telefonų ekranus. Laimė, tam šiais laikais nebūtinos sudėtingos priemonės – pakanka gerai tvarkomos „Facebook“ ar „Instagram“ paskyros.
Ši aplinkybė yra puikus pavyzdys, iliustruojantis, kaip mobiliųjų technologijų plėtra demokratizavo rinkodarą. Šiose platformose ir didžiausi pasauliniai prekių ženklai, ir mažos bei vidutinės įmonės turi lygiai tas pačias galimybes ir priemones pasiekti savo klientus, nelygu jų veiklos mastai. Tai įmonėms leidžia pritraukti vartotojų racionaliais kaštais. Be to, įmonės turi visas galimybes matuoti ir vertinti taikomų priemonių poveikį pardavimui.
Šios priemonės virsta kylančiais verslo rodikliais ir prisideda prie ekonomikos augimo, ir tai patvirtina mūsų apklausti Europos verslininkai, besinaudojantys „Facebook“. Net 68 proc. įmonių teigia, kad „Facebook“ joms padėjo padidinti pajamas. 83 proc. apklaustųjų pažymi, kad „Facebook“ padėjo pritraukti naujų klientų. Išaugus tiekiamų prekių ir paslaugų paklausai, pusė apklaustų įmonių priėmė naujų darbuotojų.
Taigi vis daugiau bendrovių stiprina pozicijas skaitmeninėje erdvėje. Mūsų skaičiavimu, šiuo metu daugiau nei 140 įmonių, daugiausiai mažų bendrovių, kiekvieną mėnesį naudojasi „Facebook“ paslaugomis plėtrai, darbo vietoms kurti ir tampa socialiniais savo bendruomenių centrais.
Visu greičiu pirmyn
Reklamos priemonės tokiose platformose kaip „Facebook“ ir „Instagram“ Lietuvos įmonėms padeda pasiekti vartotojus ten, kur jie ir taip jau yra, prietaisais, kuriais vartotojai dažniausiai naudojasi.
„Facebook“ siekia nuolat kurti naujas priemones, leidžiančias verslininkams pasinaudoti kylančiomis reklamos ir rinkodaros tendencijomis – pavyzdžiui, šiuo metu populiarėjančiomis istorijomis „Facebook“, „Instagram“ ir kitose platformose.
Dar viena tendencija ‒ vaizdo įrašai. Konsultacijų bendrovės „SalesBrain“ tyrėjai lygino vartotojų reakciją televizijos ir mobiliųjų platformų reklamas. Pastebėta, kad kai kurie vaizdo įrašai sukelia gerokai stipresnį emocinį atsaką, kai rodomi mobiliųjų prietaisų ekranuose. Priežastis paprasta: telefonai žmonėms būna arčiau akių nei televizorių ar kompiuterių ekranai. Pastarieji, žinoma, gerokai didesni, tačiau mobiliajame ekrane pateikiamam turiniui skiriamas gerokai didesnis dėmesys. Taigi ir kitokio formato vaizdo turiniui, pavyzdžiui sporto transliacijoms, „Facebook“ atsiveria visiškai naujos rinkodaros galimybės.
Laimei, Lietuvos įmonėms nebūtina atidžiai sekti visas naujausias įžvalgas ir pačioms kurti skaitmeninės rinkodaros strategijų. „Facebook“ bendradarbiauja su skaitmeninės rinkodaros agentūrų tinklu „Httpool“, padedančiu perdaryti rinkodaros kampanijas, pasirinkti geriausias reklamos pozicijas, išbandyti alternatyvas ir pasiekti puikių rezultatų. „Httpool“ gali pasiūlyti išsamios informacijos ir pasidalyti veiksmingiausios reklamos „Facebooke“ patirtimi. Bendrovė, turinti 22 atstovybes pasaulyje, gali padėti vykdyti ir tarptautinę plėtrą bei pasiekti vartotojus kitose šalyse.
Be to, „Facebook“ sukūrė elektroninę ugdymo platformą „Blueprint“, kur pateikiama daugybė nemokamų kursų – pradedant paprasčiausiais, kur išdėstomi patrauklios reklamos kūrimo pagrindai, iki pažangesnių, aprėpiančių strateginį reklamos kampanijų planavimą ir biudžeto rengimą bei vykdymą.
Galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui plėstis pasinaudojant mobiliosiomis technologijomis šiandien yra daugiau nei bet kada. Priežasčių tai daryti taip pat. Pasinaudoti pasaulinėmis tendencijomis ir augti. Arba likti toli užnugaryje.