Pavyzdžiui, SEB verslo barometro tyrimai rodo, kad šiais 2016 metais net 61% mažų ir vidutinių įmonių neketina pasiūlyti klientams naujų produktų. Apie pusė didžiausių Lietuvos įmonių, dalyvavusių BILD apklausoje, teigia, kad dėl įvairių priežasčių jos nekuria naujų produktų. Tai yra nerimą kelianti situacija, nes tyrimai rodo, kad daugelyje (jokiu būdu ne visose) Lietuvos įmonių naujų produktų kūrimo veiklos yra gana ribotos arba jų iš viso nėra, net ir užsienio kapitalo įmonės retai čia vykdo produktų kūrimo veiklas. Tuo tarpu pažangiose šalyse, kuriose šis etapas seniai praeitas, ten įmonių dėmesys yra sutelktas į pačių produktų inovacijų veiklų efektyvumą, atsipirkimo didinimą ir radikaliai naujų produktų paiešką. Tokia padėtis paskatino inicijuoti Produktų Inovacijų Forumą ir kartu pasidalinti įžanginėmis mintimis apie produktų inovacijas kaip verslo funkciją ir jos įtaką įmonės augimui.
Tad kodėl turime kalbėti apie naujų produktų kūrimą, kokia šios veiklos įtaka verslo plėtrai? Kodėl vienos įmonės nuolat kuria naujus produktus, o kitos tam neskiria rimtesnio dėmesio? Kodėl vieni produktai yra sėkmingi, o kiti - ne? Ką daryti, kad įmonės augtų sėkmingų naujų produktų dėka?
Pradžiai noriu pateikti paprastą, tarptautinėje verslo praktikoje priimtą, apibrėžimą, kad produktas yra viskas, ką mes perduodame ar suteikiame klientui, ir, už ką klientas mums moka pinigus. Tad visi verslai - kurie turi klientus, ir, kurie iš jų gauna pajamas - turi produktus. Be jokios abejonės, produktai yra skirtingi: vieni yra fiziniai, kiti yra „čia ir dabar teikiamos“ paslaugos, treti – tik „teisė“, pavyzdžiui, sulaukti turto žalos atlyginimo. Lietuvoje populiari gamyba pagal užsakymą taip pat yra produktas, kuris gali turėti skirtingus elementus, lygius ir reikalauti skirtingo lygio kompetencijų nuo paprasčiausios gamybos pagal pateiktus brėžinius ir žaliavas, iki visa apimančio gamybos kaip funkcijos klientui sprendimo (angl. total manufacturing solution), apimančios ir tiekimo grandinės veiklas.
Tokia logika veda prie trijų išvadų. Pirma, visos įmonės, kurios turi klientus, turi ir produktus. Tad produktų inovacijos, nors ir skirtingu laipsniu, turi būti aktualios visoms įmonėms. Antra, kokie skirtingi produktai bebūtų, kokioje pramonės šakoje įmonė bedirbtų, naujų produktų kūrimui yra taikomos tos pačios arba labai panašios metodologijos, įrankiai ir gerosios praktikos. Trečia, esminis skirtumas tarp įmonių išlieka šiose srityse, kiek dėmesio ir išteklių įmonės skiria produktų inovacijoms, kaip jos efektyviai valdo šią sritį, kokią gauna grąžą už investicijas į naujų produktų kūrimą, ir kiek jos sugeba augti naujų produktų dėka.
Dauguma sutiks, kad sunku pasiekti gerų rezultatų tose srityse, kurioms yra skiriama mažai dėmesio, ar tai būtų sportas, ar menas ar konkreti įmonės funkcija. Todėl pažangios įmonės produktų inovacijas laiko vienu iš svarbiausių prioritetų, skiria dėmesio (išreiškiamo biudžeto dalimi) ir aiškiai susieja produktų inovacijas su verslo augimo tikslais. Kitaip sakant, produktų kūrimas kainuoja, bet jis atneša grąžą, kuri yra matuojama keliais skirtingais būdais.
Pirmiausiai, vertinama metinio pelno dalis iš naujų produktų, kur nauji produktai yra tie, kuriuos įmonė įvedė į rinką per paskutinius 3 metus. Taip pat yra matuojama pajamų dalis iš naujų produktų. Už pajamas ir pelną iš naujų produktų įmonėje paprastai yra atsakinga visa vadovų komanda, o vienas iš vadovų turi tiesioginę atsakomybę valdyti produktų inovacijų biudžetą ir organizuoti veiklą. Vieno žymiausių šios srities eksperto dr. Roberto Cooperio tyrimų duomenimis, pačios pažangiausios įmonės apie 35-40% pajamų gauna iš naujų produktų, silpniausios - tik 10-15%. Šis rodiklis atspindi praeities produktų inovacijų veiklos rezultatus, kai tuo tarpu dabar vystomas naujų produktų portfelis pateikia aiškų vaizdą, kiek pajamų iš naujų produktų (esant skirtingiems scenarijams) įmonė gali tikėtis kiekvienais metais per ateinantį 2-10 metų laikotarpį.
Per paskutinius 30 metų pasaulyje susiformavo gerųjų praktikų sistema, padedanti strategiškai valdyti produktų inovacijas, kad jos taptų verslo augimo varikliu. Šios srities pradininkas dr. Robertas Cooperis išskiria daugiau nei 100 gerųjų praktikų (ir rodiklių), kurias pažangios įmonės ne tik nuolat taiko, matuoja ir lygina su kitų praktikomis (palyginamų tyrimų pagalba), bet ir nuolat jas tobulina. Toks nuolatinis gerųjų produktų inovacijų procesų ir praktikų tobulinimas per tam tikrą laiką sukurią organizacinį gebėjimą, kuris užtikrina nuolatinį naujų produktų srautą, o kartu ir įmonės augimą.
Žvelgiant optimistiškai, Lietuvoje produktų inovacijos kaip verslo funkcija yra dar jauna ir mažai išvystyta, o tai reiškia, kad mūsų įmonės turi neišnaudotą augimo ir konkurencingumo didinimo rezervą.