Taigi šis sprendimas dar kartą patvirtino, kad vienos raidės skirtumas yra nepakankamas eliminuoti prekių ženklų panašumą, o reikalavimas, kad suinteresuotas asmuo įrodytų savo prekių ženklo naudojimą, yra galima, tačiau žinant, kad ženklas realiai naudojamas, tik nereikalinga ir protesto išlaidas didinanti priemonė, kuo galėjo įsitikinti ir protestuoto prekių ženklo savininkas.
Svarbu ir tai, kad prieš pateikiant protestą suinteresuotas asmuo buvo pareiškęs pretenziją dėl minėto prekių ženklo ir siūlė geruoju per suderintą laikotapį pasikeiti prekių ženklą, taigi užprotestuoto prekių ženklo savininkas šiuo atveju vis tiek netenka teisių į prekių ženklą, taip pat, tikėtina, nemažai lėšų investavo į gynybą dėl protesto, kurias galėjo panaudoti naujo prekių ženklo kūrimui. Tad ši istorija taip pat verčia susimąstyti, kas geriau – investuoti į ginčą ar gynybai skirtas lėšas panaudoti naujo prekių ženklo kūrimui bei jo populiarinimui, tuo labiau, kad verslo pradžioje pasikeisti dar ne itin išreklamuotą prekių ženklą yra ne taip „skausminga“, kaip po metų ar kelerių“.
