Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos planuose – pačios sąjungos žinomumo didinimas

Praėjusių metų gruodį išrinkta nauja Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos (LRVS) taryba, pranešusi apie filialo Kaune atidarymą, sako, kad tai tik vienas iš numatomų plėtros ir augimo žingsnių. Apie tolimesnius ryšių su visuomene specialistus vienijančios organizacijos planus pasakoja jos tarybos narys Germanas Kavalskis.

- Kokius veiklos tikslus yra išsikėlusi naujai išrinkta LRVS taryba?

- Didesnis žinomumas, regioninis atstovavimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir glaudesnių santykių užmezgimas su verslo organizacijomis bei valstybės įstaigomis - tai tik keli tikslai, kuriuos sau išsikėlė LRVS taryba per šią kadenciją. LRVS pagal faktinį narių skaičių yra viena didžiausių asociacijų Lietuvoje, vienijanti virš 200 narių, tačiau jos veikla nėra plačiai žinoma, todėl vienas tikslų didinti organizacijos matomumą, stiprinti narių interesų atstovavimą ir reputaciją.

Nors didžioji dalis narių yra iš Vilniaus, yra nemažai dirbančių ir regionuose, kurie ne visada gali atvykti ar sudalyvauti visose Vilniaus renginiuose, todėl bus siekiama aktyviai veikti ir regionuose. Pirmas žingsnis jau žengtas Kaune, kur steigiamas LRVS filialas.

Kita veiklos sritis į kurią bus orientuotasi, tai bendradarbiavimas su verslo organizacijomis ir valstybės įstaigomis, taip pat didesnis LRVS atstovavimas užsienio organizacijose. Jau yra užmegzti pirmieji kontaktai su tarptautinėmis organizacijomis, tikimasi toliau aktyviai plėsti savo kontaktų ir partnerių ratą.

- Kokio pobūdžio būtų bendradarbiavimas su verslo organizacijomis ir Valstybės įstaigomis?

- Reikia pripažinti, kad LRVS veikla nėra plačiai žinoma nei tarp verslo organizacijų, nei visuomenėje. Didindami savo žinomumą ir matomumą, planuojame prisistatyti verslo asociacijoms ir verslui apskritai, parodydami ne tik kas esame ir kam atstovaujame, bet ir kviesdami verslininkus į savo organizuojamus renginius ar diskusijas. Norime, kad tie santykiai būtų abipusiai naudingi, todėl verslui pasiūlysim ryšių su visuomene mokymus ir konsultacijas įvaizdžio klausimais. Iš kitos pusės sieksime, kad verslui ieškant komunikacijos srities specialistų, pirmiausia būtų kreipiamasi į mus, kadangi turime didžiausią darbuotojų duomenų bazę ir galime rekomenduoti įvairių sričių kvalifikuotų profesionalų.

Atskiras dėmesys būtų santykiams su valstybės sektoriumi, matome daug erdvės galimam bendradarbiavimui konsultuojant Lietuvos įvaizdžio, krizių valdymo, propagandos prevencijos klausimais. Stebėtojų ar konsultantų teisėmis patartume organizuojant ryšių su visuomenę specialistų atrankas į valstybės tarnybą. Vis dar neretai susiduriama su atvejais, kai konkursą organizuojančioms komisijoms pritrūksta kompetencijos renkantis tinkamus ir kvalifikuotus specialistus.

- Vasario mėnesį įvyko pirmasis LRVS diskusijų klubas, kurio tematika buvo skirta santykiams su žurnalistais. Kaip galima apibūdinti tuos santykius?

- Labiausiai tinkantis žodis būtų – dalykiški. Tiek ryšių su visuomene specialistai, tiek žurnalistai siekia konstruktyvaus bendradarbiavimo teikiant ar gaunant informaciją. Tam būtina pagarba ir netgi tam tikras pasitikėjimas vienas kitu, kuris įgaunamas su laiku ir esant ilgalaikiam bendradarbiavimui.

Abi pusės nori išlaikyti dalykiškus, kartais net draugiškus santykius, tačiau būtina suprasti, kad negalima tuo ir piktnaudžiauti. Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad dar pasitaiko atvejų, kai pateikiama neteisinga ar iškraipyta informacija, tiesa, jų būna vienetai, tačiau jų pasitaiko. Kitas dalykas, kuris neleidžia išlaikyti konstruktyvaus bendradarbiavimo, tai žmonių kaita, todėl natūralu, kad praeis kažkiek laiko, kol atsiras pasitikėjimas vienas kitu.

Ryšių su visuomene specialistai ir žurnalistai dirba panašiais principais: gali pasidalinti informacija, tikėdamas, kad ja nebus pasinaudota netinkamai, su žmogumi, kuriuo pasitiki. Tačiau bendraudamas su kitu žurnalistu stengiesi filtruoti informaciją. Nes ryšių su visuomene specialistas turi suvokti ir galimas rizikas, ir tuo remiantis priimti sprendimus, kurią informaciją galima skelbti, kurios - ne.

- Diskusijų klubo metu buvo išsakyta mintis, kad verslo auditorijai yra svarbu, kad jų siunčiamos žinutės būtų ištransliuotos būtent verslui skirtuose šaltiniuose. Kiek pagrįstas šis teiginys?

- Čia reikėtų pabrėžti, kad kalbama apie „verslas – verslui“ (B2B) komunikaciją, ir šiai auditorijai svarbu, kad jos skleidžiama žinutė visų pirma atsidurtų tuose kanaluose, kurie yra skaitomos verslo auditorijos ar verslininkų. Taigi, renkantis tarp kokio didžiausio naujienų portalo, kuris garantuotų didžiausius skaitytojų srautus, tačiau nebūtinai tos žinutės matomumą ar specializuotą verslo portalą, kuriame konkreti žinutė atsidurtų tarp pirmųjų naujienų, verslas rinktųsi antrąjį variantą. Nes būtent ten yra jo skaitytojas ar informacijos vartotojas. Šios tendencijos yra ne tik Lietuvoje, jos išlieka ir kitose pasaulio šalyse.

Situacija būtų kitokia, jei kalbėtume ne apie B2B, o apie B2C „verslas klientui“ komunikaciją. Čia labiau dominuotų būtent bendriniai naujienų portalai, kurie sugeneruoja didesnius lankytojų srautus, kadangi tikslinė auditorija tampa daug platesnė.