Plauti smegenis pigiau nei šaudyti
Nors daugeliui kariuomenė asocijuojasi su mūšio lauku, ginklais ir atviromis kovomis, jos darbas apima ir kur kas mažiau pastebimą, bet ne mažiau svarbią informacinę kovą. Daugiau apie tai, kaip ji vyksta, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) organizuotame renginyje, skirtame aptarti melagingų naujienų fenomenui, papasakojo Aurimu prisistatęs Lietuvos kariuomenės atstovas, prisipažinęs negalintis atskleisti savo pavardės.
„Bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu matome, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta labai aktyvi informacinė kampanija, kurie siekiama falsifikuoti istoriją, pakeisti santvarką, daug kitų dalykų. Esminis principas yra labai paprastas: jei vienas žmogus sugeba įtikinti dešimt, kad jo skleidžiama informacija yra tikra, jie savo ruožtu gali užkrėsti dar dešimt. Šitas mechanizmas buvo patikrintas Ukrainoje užimant Krymą: šią kampaniją mes dabar naudojame kaip vadovėlinį informacinio karo pavyzdį. Pačiam teko ten tuo metu lankytis: Luhanske žmonės, kurie slėpėsi garažuose, buvo įtikinti, kad į juos šaudo ukrainiečiai, nors buvo priešingai. Informacinis karas jau buvo pralaimėtas“, – pasakojo jis.
Pasak Aurimo, nuolatiniai bandymai atakuoti melaginga informacija vyksta ir Lietuvoje, pavyzdžiui, bandoma įsilaužti į naujienų portalus ir paskelbti ten melagingas žinias. „Daroma ne tik ekonominė, bet ir informacinė žvalgyba, tikrinama, kiek laiko užtruktų nuhakinti DELFI, „15min“, LRT ir kitus kanalus. Kam? Kad būtų galima įkišti kitokią informaciją“, – aiškino jis.
Aurimas teigia, kad pagal jų turimą informaciją Rusijos federacija, kai kalbama tiek apie karines, tiek apie nekarines priemones vykdomose operacijose, į visas grandis įtraukia ir informacinį karą. Tai buvo taikoma tiek Ukrainoje, kai buvo sprendžiami koalicijų formavimo, ekonominių sankcijų, diplomatinių santykių klausimai, tiek kituose kariniuose konfliktuose, pavyzdžiui, Afganistano, Irako karuose, Sirijos konflikte ir tt.
„Informacinis karas apima visas proceso grandis ir fazes. Tai yra pigiau: geriau išplausiu daug smegenų ir man žmonės patys pasiduos, priims kaip išgelbėtojus, negu šausiu šūvį ir tapsiu priešu. Šiuolaikinė informacinė erdvė jau tapo priešo linija, o tokios šalys kaip Rusija į tai deda labai didelius pinigus“, – teigė jis.
Kiekvienai auditorijai – savas melas
Profesionalūs melagingų naujienų skleidėjai gerai apgalvoja, kam kokį melą pasakoti. „Žiūrint iš Rusijos federacijos perspektyvos, jie skirsto Lietuvą trims tikslinėms auditorijoms. Pirmiausia – ką apie mus jie šneka Vakarams, tada – ką šneka apie mūsų santvarką mūsų šalies piliečiams, ir trečia, ką šneka apie mus Rusijos federacijos, arba visiems buvusios Sovietų Sąjungos piliečiams“, – vardino Aurimas.
„Kai kalbame apie Lietuvą, pagrindinis naratyvas yra NATO, kad ši organizacija yra silpna, o buvimas joje Lietuvai žalingas. Kodėl būtent NATO? Todėl, kad išstoti iš NATO nereikia referendumo, kurio reikėtų norint pasitraukti iš Europos Sąjungos. Taigi reikia paveikti mažiau piliečių, nes užtektų įtikinti politinę partiją, kuri priimtų politinį sprendimą. Taigi tai įmanoma padaryti be šūvio, o ne NATO šalis jau būtų nebeginama ir tolesnis kelias būtų labai lengvas“, – dėstė kariuomenės atstovas.
Tuo tarpu Rusijos federacijos piliečiams pasakojama, kad NATO sparčiai auga ir juos supa, ir tai prilyginama kone fašizmo ar nacizmo pavojams. Tokiai informacijai skleisti pasitelkiami elito atstovai, televizijos laidos ir tt.
Informacinio karo srityje dirbantis Aurimas pasakoja, kad per savaitę jie fiksuoja apie dešimt tūkstančių melagingų žinių. „Mastai tokie, kad visko absorbuoti tiesiog neįmanoma. Vien kai kalbame apie du pagrindinius dezinformacijos skleidimo kanalus „RT“ ir „Sputnik“, jie skaičiuoja apie 144 mln žiūrovų, yra rodomi daugiau nei 100 valstybių. „RT“ 2016 m. biudžetas buvo beveik 600 mln. eurų, kai palyginimui Lietuvos gynybos biudžetas yra 650 mln. Eurų“, – skaičiavo jis, pridurdamas, kad net tokiu atveju kartais bandoma skleisti poziciją, kad skiriant lėšas gynybai pinigai yra atiminėjami iš Lietuvos mokytojų ir medikų.
Svarbiausias taikinys – istorija
Pasak Aurimo, viena iš labiausiai siekiamų paveikti sričių – istorija. „Rusijos federaciją valdantis režimas nemano, kad istorija yra mokslas, jiems tai yra vienas iš užsienio politikos įrankių“, – teigė jis.
„Jie bando sukurti mums kitokią istoriją, bando diskredituoti partizanus, bando įtikinti žmones, kad „šavi šaudė į savus“, nuolat perša nihilizmą, esą nuo tada, kai Lietuva išstojo iš Sovietų Sąjungos, viskas tik blogėja, kad žmonės baigia išsivaikščioti ir Lietuvos tuoj neliks. Jie puikiai supranta, koks svarbus yra tautinis identitetas ir kokie pavojai iškyla jį sumenkinus. Grįžtant prie Ukrainos pavyzdžio, nuo tolesnės invazijos į šalį ją apsaugojo tai, kad į kovą stojo krūva savanorių, norinčių ginti savo šalį“, – pasakojo Aurimas.
Taip pat, pasak jo, pasinaudojant minkštąja galia, bandoma veikti ir per kultūrą. „Atrodo toks nekaltas filmukas ir renginys „Maša ir lokys“. Reklamuojamas televizijose ir radijuje geriausiu laiku, už kurį mokami beprotiški pinigai. Nieko blogo? Bet jame pilna paslėptų komunistinių simbolių, pavyzdžiui, personažai dėvi NKVD šalmus. Tėvai gal net nepažiūri to filmuko, bet vaikai taip yra pratinami nuo mažens. Visur reikia kritinio mąstymo“, – pabrėžia Aurimas.
O jei išjungs viską?
Melagingų žinių kiekiams sparčiai augant, Aurimas pataria svarbiausia: mąstyti kritiškai ir rinktis patikimus informacijos šaltinius. Beje, nors Ukrainoje užpuolimo atveju buvo apskritai atjungtos visos komunikacijos, Lietuvos kariuomenės atstovas teigia, kad Lietuvoje to padaryti būtų neįmanoma.
„Čia galiu visus drąsiai nuraminti: Lietuvoje GSM tinklų yra tiek daug, kad visus užhackinti neįmanoma. Lietuvoje stovi „Bitės“, „Telia“, „Tele2” tinklai, jei vieną užhakinsi – kiti du, vienas kitą dengiantys užstos. Taip pat kalbant apie žiniasklaidą, po vieną nulaužti kanalus yra įmanoma, bet ne visus kartu“, – teigė jis.
O jei visgi yra įsilaužiama ir melaginga naujiena patalpinama, pasak Aurimo, viską nulemia pirmoji minutė. „Išeiti į eterį reikia per pirmą minutę nuo naujienos. Pavėlavai – esi tik reaktyvus ir reaguoji, kaip tave daužo, talžo, kaip ant tavęs krinta klausimai. Todėl kibernetinio saugumo problema tikrai yra milžiniška“, – pasakojo jis.