Spontaniška iniciatyva, pasiekusi daugiau nei pusę Lietuvos
E. Jakilaitis teigia, kad jo inicijuotam nacionaliniam savanorių pagalbos koordinavimo centrui „Stiprūs kartu“, koronaviruso metu padėjusiam apsipirkti senoliams bei paremti skurstančiuosius, ne kas kita, o būtent komunikacija buvo gyvybiškai svarbus įrankis, skleidęs informaciją žmonėms ir kvietęs prisijungti savanorius.
„Mums, šauliams, komunikacija buvo įrankis ir galimybė pasiekti maksimalią auditoriją ir tokiu būdu surinkti savanorius į mūsų iniciatyvą. Buvo dvi komunikacijos kryptys: pirma, pasiekti tuos žmones, kuriems reikia pagalbos – čia padėjo tokios priemonės kaip radijas, kitos žiniasklaidos priemonės – ir pasiekti sėkmingą Lietuvą, kuri jau nori dalintis, nori ateiti, prisidėti, padėti. Šioje vietoje buvo jau kiti komunikacijos kanalai – internetiniai naujienų portalai.
Tokias iniciatyvas kaip „Stiprūs kartu“ žiniasklaida parėmė iš karto, niekas neklausė, kas joms už tai, ne. Per vieną dieną prisijungė iškart visa žiniasklaida.
„Open Agency“ jau po krizės darė tyrimą: iniciatyvos žinomumas visuomenėje – daugiau nei 50 proc. Na ir įsivaizduokime, kad tai yra prekės ženklas, kuris pasiekė daugiau nei 50 proc. visuomenės per tokį trumpą laiką. Čia komunikacija buvo esminis įrankis“, – tvirtina jis.
E. Jakilaitis sako, kad iniciatyvą šiuo metu pristabdė, tačiau ją pertvarkys ir esant reikalui būtinai atgaivins.
„Mes sustabdėme iniciatyvą ir turėjome mūsų būrio susirinkimą, kur kalbėjome, ką toliau darysime. Nutarėme, kad „Stiprūs kartu“ mes atgaivinsime, esant kokiai nors kitai situacijai. Iki to laiko truputėlį reorganizuosimės juridine prasme. Kuriame ir viešąją įstaigą, kuriai priklausytų ir portalas, ir prekės ženklas, ir daugelis kitų dalykų. Tiesiog mūsų būrys kuria juridinį vienetą tam, kad toliau galima būtų operuoti jau efektyviai ir tam tikra juridine prasme. Dabar buvo tokia spontaniška iniciatyva, šauliai suorganizavo, tada prisijungė skautai su visa savo organizacine galia“, – pasakoja vyras.
Komunikacija subūrė gausybę patikimų savanorių
Televizijos laidų vedėjas neslepia džiaugsmo, jog pavyko pritraukti ir Lietuvos skautus, kuriuos vadina ypatingai patikimais ir galingais.
„Šimtai žmonių iš visos Lietuvos buvo super patikimi. Aš pats vaikystėje nebuvau skautas ir dabar nesu. Man tai buvo vienas iš didžiųjų atradimų, kokia patikima ir galinga ši organizacija.
Su „Stiprūs kartu“ mes teikėme ir tokias paslaugas, kurių nereklamavome, bet jas būtinai reikėjo teikti: pavyzdžiui, senolis neturi grynųjų pinigų ir jis dėl karantino negali nueiti į bankomatą. Logiška, kad tai yra paslauga, kurios tu negali suteikti žmogui, atsiuntęs gerai nepatikrintą savanorį, bet jeigu atsiunti skautą pas senolį į namus, jis paima banko kortelę, nueina iki bankomato, išgrynina pinigus ir atneša viską atgal. Tu supranti, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurių nereikia papildomai tikrinti. Neturėjome nei vieno incidento. Siųsdamas tūkstančius žmonių kiekvieną dieną pas tūkstančius kitų žmonių tu, tikėtina, gali kažkur suklysti. Tai buvo didelė rizika“, – prisimena jis.
E. Jakilaitis džiaugiasi, kad sunkiai situacijai buvo sukaupta 4 tūkst. savanorių ir skautų, galinčių bei norinčių padėti, duomenų bazė ir mano, kad tai yra ne mažiau svarbu nei pinigai. Taip pat pridūrė, kad labai svarbu tokiose situacijose yra kiek įmanoma greičiau veikti ir tokias programas kaip „Stiprūs kartu“ pristatyti akimirksniu: „Jeigu būtume pavėlavę, būtų turbūt sunku pagauti tą emocinę bangą. „Stiprūs kartu“ trečią parą po karantino paskelbimo startavo jau pilna apimtimi: su interneto portalais, trumpaisiais numeriais ir visa kita.“
Aukojo pinigus iš besąlygiško pasitikėjimo
Andrius Tapinas, lygindamas savo iniciatyvą su kitais projektais, mano, kad „Laikykitės, medikai!“ startuoti buvo lengviausia iš visų, tačiau tikėjosi surinkti dvylika kartų mažesnę sumą, nei galiausiai pavyko.
„Ką „Laisvės TV“ moka, tai tempti žmones. Dėl įvairių priežasčių: dėl gerų, dėl mažiau gerų, dėl smagių, protesto priežasčių. Tas mūsų žmonių ratas buvo įsivaizduojamas, tad galėjome labai greitai startuoti ir pradėti rinkti pinigus. Sumos, aišku, pribloškė – čia turbūt buvo didžiausias netikėtumas, nes mes bandėme atsispirti nuo telemaratonų, nuo dar kažko kito.
Galvojau, kadangi krizė, visi susitelksim, tad 200 tūkst. Eur būtų visai geras rezultatas, turint omenyje, kad mes komunikavome per labai konkrečią mediją, t. y., per socialinius tinklus. Didžioji medija galbūt taip atsargiai į tai žiūrėjo. Vėliau, po poros savaičių, jau prisijungė, kai prasidėjo sniego gniūžtės efektas, kai mes pradėjome tuos pinigus rinkti nesuvokiamais kiekiais, ir dienos pabaigoje turėjome beveik 2,5 mln. Eur“, – dalinasi diskusijos dalyvis ir džiaugiasi puikia „Laisvės TV“ reputacija, kurios dėka žmonės visiškai nebijojo aukoti ir padėjo surinkti rekordiškai didelę sumą pagalbai medikams.
„Viskas, ką mes surinkome, yra pagrįsta pasitikėjimu. Žmonės aukojo nuo euro iki 300 tūkst. Eur žinodami, ką mes su tais pinigais darysime. Nėra jokių kontrolės mechanizmų, tai yra absoliutus pasitikėjimas. Čia nėra valstybinis fondas, kaip Dalios Grybauskaitės COVID-19 fondas. Ir dėl to mes iškart sakėme: žiūrėkite, viskas tvarkoje, dirbame, bet tuo pačiu metu turime būti pirmieji, kurie pasidarys finansinį auditą.
Nesibaigus projektui, nelaukiant nieko, balandžio pradžioje mes užsisakėme auditą, kad mus pradėtų audituoti, nes kai tu vienu metu išveži po 80–90 siuntinių į kiekvieną ligoninę, tikrai gali nusimesti koks popierius ar parašas“, – teigia žurnalistas.
Iš anksto pasiruošta viskam
Tačiau nebuvo apsieita be incidentų. Jis prisiminė ir vieną liūdnai pagarsėjusį atvejį.
„Vieną kartą teko skaudžiai kirsti per nagus žmogui, kuris pavogė kaukes. Tada įkūrėme kontrolės departamentą, nes mes ruošėmės šiam atvejui. Bet vėliau to nebereikėjo, tai, matyt, žmonės suprato, kad čia nebejuokaujama“, – sako A. Tapinas.
Vyras neslepia, kad šis atvejis, nors ir sudėtingas, tačiau pasitaikė tik vienas, nes buvo tinkamai suvaldytas ir tik parodė kitiems, kad to kartoti ir gadintis reputacijos išties nėra verta, nes į juos yra nutaikytas tiek medijų, tiek visuomenės padidinamasis stiklas.
„Buvo labai sunkus sprendimas, nes iš tikrųjų nemalonu viešinti tokius dalykus. Tai nuėjo per visą įmanomą mediją – tiek televizinę, tiek socialinę ir pan. Bet aš manau, kad vis dėlto mes išvengėme labai didelių nemalonumų – tiek „Laisvės TV“, tiek projektas. Manau, kad ir ligoninės suprato, jog priemones geriau skirstyti ten, kur reikia. Atsakomybė buvo didžiulė visai komandai, kuri turėjo sugalvoti, kaip susitvarkyti su dideliais pinigais, su nežmoniška jų suma, ką pirkti, kaip, iš kur.
Vienas iš mūsų tiesiog perėjo gyventi Kinijos laiku. Trys mūsų pagrindinės komandos moterys, kaip sakė jos pačios, dirbo po aštuoniolika valandų, kol sustygavo visus procesus, kol mes pamatėme tą didelę pagalbą iš „Stiprūs kartu“, iš Lietuvos kariuomenės savanorių“, – apie sudėtingą „Laisvės TV“ virtuvę kalba jos įkūrėjas.
Jis įsitikinęs, kad krizės akivaizdoje tiems, kurių reputacija buvo labai trapi ar visiškai sugadinta, susigrąžinti ją gerais darbais yra paprasčiau, o tiems, kurie ir taip turėjo ją puikią, galėjo sužibėti dar ryškiau.
„Aš manau, kad krizinėse situacijose labai greitai galima susidirbti ir atgauti tą gerą valią, nes viskas vyksta daug greičiau, nėra laiko ilgoms refleksijoms, ilgoms diskusijoms. Tas pasitikėjimas ir su juo atėjusi atsakomybė mums užaugino sparnus“, – prisipažįsta A. Tapinas.
Vyras sako, kad medikams surinkti pinigai dar nėra pilnai išleisti, liko 150 tūkst. Eur ir priemonių pilni sandėliai, jei į šalį rudenį ateitų antroji koronaviruso banga: „Geriau yra turėti pinigų, kurie paruošti juodai dienai, negu neturėti pinigų, kurie paruošti juodai dienai. Mes viską susivedėme, susidėliojome antspaudus, atidėjome į šoną ir einame kurti savo televizijos laidų, žinodami, kad turime rezervą.“
Žurnalistas dalinasi pamoka, kurią išmoko jo komanda ir kuri gali labai stipriai praversti kitiems tiek valdant reputaciją, tiek siekiant visiško visuomenės pasitikėjimo. Tai yra detalus ir viešas kiekvieno žingsnio atsiskaitymas žmonėms.
„Viena iš pamokų, kuria tikrai verta pasidalinti ir kuri mums, kaip projektui, labai padėjo, tai buvo tas, kad mes palaikėme nuolatinį ryšį ir su žmonėmis, kurie skyrė mums pinigus, ir su tais, kurie stebi mūsų veiklą, ir su medikais.
Kiekvieną dieną mes atsiskaitinėdavome: man prireikdavo poros valandų per dieną susirinkti informaciją iš visų komandos narių. Parašydavau kokių penkių puslapių traktatą. Aš neįsivaizdavau, kas jį skaitys, bet skaitydavo masiškai“, – stebisi vyras, vėliau supratęs, kad toks atsiskaitymas iki smulkmenų įtikino visuomenę, jog reikalai juda, pinigai eina ten, kur ir turėtų eiti, nesvarbu, kad ir į patį mažiausią kaimą, bet vis tiek eina, todėl aukoja dar ir dar.
Visuomeniniam transliuotojui atvedė naują auditoriją
L. Šeškus šioje vietoje pasisakė apie savo komandos greitą reakciją ir nuopelnus karantino metu – laidą moksleiviams „Įdomiosios pamokos“, kurią transliavo LRT.
„Jau penktadienį, kovo 13 d. 8 val. ryto vyko LRT posėdis, kuriame mes buvome kaip svečiai, ir jau po valandos įrašinėjome anonsą bei kūrėme studiją, o nuo pirmadienio startavome su tiesiogine laida.
Mintis buvo kalbėti su vaikais jų kalba ir pateikti jiems pačias geriausias pamokas, kokios tik įmanomos tuo metu“, – sako žinomas TV prodiuseris, pridurdamas, kad būtent Vidas Bareikis geba su vaikais kalbėti jų kalba, tiksliau kalbėti kaip su lygiais. Jis džiaugiasi, kad į LRT pavyko pritraukti labai didelę mažamečių auditoriją, kurios šis televizijos kanalas iki šiol neturėjo.
E. Jakilaitis paantrino L. Šeškui, paaiškindamas jo sukurtą fenomeną komentaru, jog Nacionalinio radijo ir televizijos auditorija sensta, pritraukti naują auditoriją, ypač jauną, yra labai sudėtinga: „Šita laida iš esmės pakeitė LRT televizijos sociologiją. Ten atsidaro daug daug ateities auditorijos. Visuomeninis transliuotojas įgijo tą auditoriją, kurios dažnai ar net dažniausiai nepasiekdavo.“
L. Šeškus atskleidė vieną iš esminių šio projekto sėkmės priežasčių ir kuo jis skyrėsi nuo bet kurių kitų laidų, filmuojamų su studijoje esančiais žiūrovais.
„Mūsų sėkmės faktorius dar buvo tai, kad pavyko susitarti su mokytojais ir paaiškinti, kaip ši auditorija atrodo. Dauguma mokytojų ir komunikatorių įsivaizduoja, kad auditorija sėdi uždaryta salėje, ji fiksuotą laiką nejuda ir iš mandagumo žiūri. O iš tikrųjų televizijoje tai yra laisviausias projektas pasaulyje. Vaikai visą laiką laksto. Mes mokytojams sakydavome, kad atsistotų ir įsivaizduotų, jog yra pertrauka, vaikai laksto, tad reiktų kalbėti taip, kad jie stabteltų ir išbūtų. Čia nėra sėdinčių prieš juos vaikų“, – pasakoja vyras.
Jakilaitis: pagarba viešajam sektoriui yra prarasta
E. Jakilaitis išryškino organizacinę problemą viešajame sektoriuje, kurį pavadino nustekentu, o jo reagavimą į COVID-19 įvykius ir pasiūlytus sprendimus, išgarsinusius Vilnių visame pasaulyje – naudingus politinėms institucijoms.
„Man atrodo akivaizdu yra tai, kad mums trūko profesionalų, kurie darytų sprendimus. Ir aš nesu tikras, ar politinės institucijos pasidarys išvadas, nes dabartinis reagavimo būdas buvo kaip tik naudingas politinėms institucijoms. Viešojo sektoriaus, kuris, akivaizdu, per daugybę metų yra nustekentas, prestižas yra prarastas ir šaltų profesionalų, kurie giliai išmanytų sritį, už kurią atsako, ir šaltai bei efektyviai spręstų problemas, tikrai trūksta.
Yra institucija, kuri tarsi atsakinga, tačiau jei bent vienas žmogus užsikrečia arba dėl vieno žmogaus kyla įtarimų ir iškrenta berods 113 profesionalų, kurie iš karto turi saviizoliuotis, ta institucija iš esmės yra paralyžiuojama, nes vienas žmogus yra įtariamas koronavirusu, vadinasi, visa organizacija sukonstruota labai neefektyviai: nėra nei pamainų, nei pakaitų, nedirbama kažkokiais smulkiais vienas nuo kito izoliuojamais junginiais“, – sako žurnalistas, pasiūlydamas, jo nuomone, svarbiausią diskusijos išvadą, jog laikas atsigręžti į viešąjį sektorių, sukurti profesionalias, gerbiamas institucijas, kurios susitelktų darbui ir mažiau rūpintųsi tuo, ką pagalvos visuomenė, kitaip tariant, ne politiškai, o tiesiog sausai efektyviai.
A. Tapinas šiuo atveju pabrėžia, kad koronaviruso krizės pasaulis dar nematė, bet visgi visos šalys tvarkėsi labai skirtingai. Anot jo, nors ir galima baksnoti pirštu į politikų sprendimus, tačiau vertėtų pasižiūrėti į kitų šalių pavyzdžius, kurie rodo, kad Lietuva tvarkėsi tikrai ne taip blogai: „Mes galime suvokti, kad visas pasaulis buvo nepasiruošęs. Mes galime skųstis savo viešuoju sektoriumi ir savo politikais, bet pasižiūrėkime į tą pačią Braziliją, kuri dabar yra chaoso ir destrukcijos bei super blogo valdymo pavyzdys, ir ten neaišku, kuo viskas baigsis.“