Nors pastaruoju metu Bitcoin vertė išlieka ne itin stabili, o visuomenės požiūris į kriptovaliutas neretai būna skeptiškas, būtų klaidinga teigti, kad ICO (initial coin offering, arba finansinių institucijų nereguliuojamo lėšų surinkimo būdo, vykstančio keičiant kriptovaliutas į skaitmeninius žetonus) organizuojama gerokai mažiau, o potencialūs investuotojai jais nesidomi.

Kita vertus, minėtoji neigiama viešoji nuomonė neretai gali būti susijusi su prasta projekto bei jo tikslo komunikacija. Kalbant apie projektą, vykdomą nuo visiško nulio, užduotis sukurti gerus komunikacinius sprendimus tampa dar paprastesnė – elementariai dėl to, kad toks projektas greičiausiai neturės jokio praeities šleifo ar sulauks mažiau išankstinio nusistatymo nei jau vystytas verslas. Be abejo, išimčių pasitaiko visur, tačiau iš esmės elementarių komunikacijos klaidų, kad ir pakankamai dažnų net ir tarp patyrusių verslo žmonių, galima nesunkiai išvengti. Vos keli papildomi, nesunkiai išpildomi žingsniai gali gerokai palengvinti pasirinkimą investuoti tiek potencialiems klientams, tiek visai projektą organizuojančiai ir pelno besitikinčiai komandai.

Visų pirma, supaprastintas idėjos pateikimas, nors iš pirmo žvilgsnio neatrodo susijęs su komunikacija, yra be galo svarbus. Kadangi nemažai potencialių investuotojų gali būti išsamiai nesusipažinę su sąlyginai nauja kriptovaliutų koncepcija, o kartu ir girdėję vis dar neretai pasitaikančių istorijų apie ICO būdu nesunkiai pasinaudojančius sukčius, yra tiesiog būtina paaiškinti net smulkiausias projekto detales nuo A iki Ž. Ar tai būtų privilegijos, gautos už įgytus žetonus, ar kertinės projekto etapų datos, ar pati teikiamo produkto prasmė – kiekvienas susidomėjęs turi gauti tikslų bei išsamų atsakymą. Net jei iš pirmo žvilgsnio detalė atrodo nereikšminga bendrame projekto kontekste, neverta jos nurašyti – whitepaper, apžvelgiantis verslo planą bei išpildymą yra puikus šaltinis sudėti net ir smulkiausius aspektus.

Taip pat verta nevengti ir net inicijuoti tiesioginį (gyvą ar virtualų) bendravimą su potencialiais investuotojais. Tai rodo tiek rimtas organizatorių ambicijas projekto įgyvendinimo atžvilgiu, tiek labiau moralinius, bet kartu ir drąsiau nuteikiančius dalykus, kaip rūpestingumą ir atsakingumą investuojančių žmonių atžvilgiu. Smulkmena, bet malonu. Ir be abejo, projektas išsyk atrodo patikimiau neretai iš nežinojimo kylančiais stereotipais bei gandais apaugusiame crypto pasaulyje.

Tinkama ir visiškai išpildyta savęs reprezentacija versle yra ne ką mažiau svarbi už patį projektą. Šioje paieškos sistemų ir socialinių tinklų karaliavimo eroje ne ką mažiau svarbu ne tik tiesiogiai sukurti sąžiningo, iniciatyvaus ir sėkmingo verslininko įvaizdį, bet galėti jį paremti ir faktais, nesunkiai randamais viešojoje erdvėje. Turinys, skelbiamas labiau pramogai skirtose erdvėse (pavyzdžiui, „Facebook“, „Twitter“ ar „Instagram“), neturėtų būti pernelyg netikroviškai rimtas ir ištrinantis visas paprasto žmogiškumo užuominas. Net visuomenėje gerbiami aukšto rango politikai ar milžiniškas korporacijas pastatę verslininkai nevengia viešinti kadrų, užfiksuotų leidžiant laisvą laiką ar pademonstruoti su darbu nesusijusių pomėgių. Tačiau reikėtų vengti išsišokimų, jautrių temų ar galimai dviprasmiškų žinučių – tai nesunkiai gali būti suvokta klaidingai, tačiau padaryti didelę žalą reputacijai. Profesionalaus, tikslaus ir sėkmingą karjerą atskleidžiančio požiūrio reikalauja labiau darbinius reikalus atspindinčios platformos, kaip naujienų portalai, kompanijų rekvizitus nurodantys tinklalapiai ar „LinkedIn“. Čia skelbiama informacija neturi palikti jokių abejonių potencialiam investuotojui: teigiami atsiliepimai iš buvusių darboviečių ar klientų, realių darbų pateikimas ir nepriekaištinga, nekvestionuojama reputacija suteikia itin daug naudos, kalbant apie prekės ženklo, į kurį įeina ir jį kurianti komanda, komunikacija. Kalbant apie galimai ne pačią maloniausią informaciją iš seniau – klaidų padaro kiekvienas žmogus, tačiau puiki krizių komunikacija yra menas, reikalaujantis tiek laiko, tiek pastangų. Plačiai komunikuojamas kritiškas ir racionalus požiūris į praeities dėmes, nebijant jų pripažinti tėra turbūt vienintelė galinti sėkmingai suveikti komunikacija šiuo atveju.

Galų gale, nepaisant to, kad ICO metu projektui surinktos lėšos gali būti pakankamai lanksčios ir vystymo eigoje panaudotos kitokiems tobulinimo aspektams, nei planuota, reikalinga turėti bazę, kurios pagalba galima remti skleidžiamą komunikaciją. Paprasčiau ir konkrečiau kalbant, į šią grupę įeina kuriamo produkto ateities perspektyva bei finansiniai rodikliai. Šiuolaikiniame ir technologine pažanga paremtame versle tiesiog privalo derėti inovacija ir realistiškumas – galima teigti, kad šie du momentai yra stabilaus ir didelio biudžeto garantas. Tinkamai atlikta rinkos analizė bei bendradarbiavimas su projektu susijusių sričių ekspertais padės pasirinkti tiek kryptį, kuria turėtų būti vystomas sėkmingas ir publiką maloniai nustebinsiantis projektas, tiek apsibrėžti biudžetą, kurį planuojama surinkti su ICO pagalba. Kalbant apie pastarąjį, jo neverta nei per daug sutraukti, nei nerealistiškai išplėsti. Pirmuoju atveju gali grėsti elementarus pirminių planų neišpildymas (ar itin kukli ir įspūdžio nedaranti realizacija), o antruoju – rizika nesurinkti pakankamai lėšų dėl pernelyg plačių tikslų.

Taigi, komunikacijos aspektas pradinėse ICO stadijose, kuomet siekiama pritraukti potencialius investuotojus, yra itin svarbus. Sėkmingai įvykdyta ryšių su visuomene dalis pakreipia projektą sėkminga linkme, o aplaidumas šioje srityje gali lemti tiek žlugusią puikią idėją, tiek sunkumus norint dirbti su dviprasmiškai vertinama industrija (ar bet kokiu kitu sektoriumi) ateityje. Todėl šiai daliai verta skirti be galo daug dėmesio – kooperuotis tiek pačiai komandai, tiek nebijoti išgirsti objektyvios nuomonės iš komunikacijos ar reklamos ekspertų, mielai pasidalinsiančių patirtimi bei įžvalgomis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją