Šventos tiesos
Žiūrėdama šią seriją (taip, čia kalbu apie serialą „Jaunasis popiežius“, nors nenustebčiau, jei tokia būtų ir realybė) laukiau, kada popiežius Pijus XIII (aktorius Jude’as Law) sustabdys damą ir pateiks jai savo matymą. Jo pusantros minutės argumentai buvo įtaigūs, verčiantys pamąstyti tikrai kitaip ir net įkvėpę šiam įrašui. Kviečiu pasižiūrėti:
Šiame ir kituose serialo pradžios epizoduose jaunasis popiežius kalba apie naują Romos katalikų bažnyčios – ir jo paties įvaizdžio – kryptį: kaip nepasiekiamos, paslapties šydu uždengtos bendruomenės, turinčios griežtas taisykles ir aukštas privilegijas, būnant jos nariu. Herojaus nuomone, atvirumą reikia keisti selekcija, jog bendruomenės nariais nebūtų pusiau tikintys, o tik tikrieji katalikai, atiduosiantys viską, kad taptų ir būtų Romos katalikų bažnyčios dalimi. Jie turi norėti čia patekti, dėl to stengtis ir nepriimti Šventojo Tėvo – ir visos Romos katalikų bažnyčios – dėmesio kone kaip duotybės, ateinančios su krikštu. Juk tai, ką gauni stipriai besistengdamas, ir vertini daug labiau, tiesa?
Ypatinga klientų bendruomenė
Iš ekranų grįžkime į realybę. Ko gero, kiekvienas verslas svajotų apie tokius klientus, kurie tik ir trokšta įsigyti jūsų prekę ar pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurie dėl to kelias valandas stovi eilėse, nesidera dėl kainų ir džiaugiasi, kad priėmėte juos į savo bendruomenę. Deja, dalis prekės ženklų „atkrenta“ dėl įprastumo ir masiškumo. Varškės sūreliai yra tiesiog varškės sūreliai: pirkdami tam tikrą jų rūšį klientai niekaip nepasijus išskirtinės sūrelių bendruomenės dalimi (nebent sukurtumėte Purpurinės karvės efektą: juodus varškės sūrelius su aukso dulkėmis, kuriuos pardavinėtumėte tik vieną savaitę per mėnesį iš karietos, riedančios Gedimino prospektu!).
Tarkime, kad jūsų prekė ar paslauga – ne tokia masiška, ir tikite, kad galite sukurti ypatingą klientų bendruomenę. Ką patarčiau prisiminti?
Nepersistenkite. Jūsų tikslas – klientų pasitenkinimas ir dėkingumas už galimybę būti ypatingos bendruomenės dalimi. Visgi dėkingumas – tai ne nuolankumas ar baimė, kad tik neišmestumėte jų už borto. Pajautę, kad žvelgiate į juos iš aukščiau (o ne visi esate vienodai ypatingose aukštumose), jie gali pasukti link išėjimo, per kurį daugiau nebeįžengs.
Siūlykite tikrą unikalumą. Kirpti karštomis žirklėmis, fone skambant Hanso Zimmerio muzikai, nėra tai, dėl ko, nuoširdžiai tariant, vertėtų laukti eilėje, nezyzti, kad meistras negali jūsų priimti norimu laiku, ir nebėgti pas kitą specialistą. Turite klientams pasiūlyti stebinančią ir įtraukiančią pridėtinę vertę, tarkime, kartą per ketvirtį vykstančius susitikimus-arbatėles su žymiu šalies stilistu, naujienlaiškius su must-have mėnesio šukuosenomis (ir paaiškinimus žmonių kalba, kaip jas pasidaryti) bei extra iškvietimo į namus galimybę (kartais koja ima ir lūžta prieš pat vizitą pas kirpėją). Kas nenorėtų būti tokios bendruomenės dalimi?
Pasekmės. Kaip jau minėjau, klientai neturi jaustis prastesni ar nepagrįstai bijoti, kad tiesiog dėl blogos nuotaikos ne(be)priimsite jų į ypatingąją bendruomenę. Vis dėlto jie turi žinoti, kad, nusižengę tam tikroms taisyklėms, pasekmių sulauks. Pavyzdys (realus) iš vieno grožio salono: jame atliekama ypatinga antakių korekcija da Vinci metodu (nežinau, kas per stebuklas, bet atrodo itin gražiai), norinčiųjų daug, rezultatai wow wow. Kitur nerasi. Susidūrus su amžina bėda – klientėmis, kurios neatvyksta ir nieko nepraneša, salonas įvedė taisyklę: taip pasielgusi, per kitą vizitą turėtumei sumokėti ir už neatsakingai praleistą vizitą. Juk geriau turėti mažiau, bet atsakingų ir ištikimų klientų, nei daug, bet tų, kurie paskutinę minutę gali nusisukti, tiesa?
Paslaptys. Kiekvieno prekės ženklo, kuriančio ypatingą bendruomenę, veidu pirmiausia turėtų būti jo įkūrėjas. Aišku, šis veidas neprivalo nuolat šmėžuoti televizijos ekranuose ar interneto portaluose. Jis, kaip ir jaunasis popiežius, neturi, plėšdamasis marškinius, dalinti savęs visiems. Tai – subtilus ir paslapties šydu prisidengęs asmuo, turintis paskatinti minios smalsumą. Kas gi jis? Kaip ir kodėl ėmėsi verslo? Ką galėtų patarti tau ir man, kad taptume laimingesni? Ko gero, leistis į ypatingąją patirtį, neprieinamą kiekvienam mirtingajam.
P. S. Jokiu būdu nesumanykite savo klientų padalyti į įprastąją ir ypatingąją bendruomenes, taip sužadinsite vienų pyktį, o kitų – gailestį ir nusivylimą. Verčiau tiksliai apsibrėžkite savo tikslinę auditoriją ir kurstykite jos smalsumą, auginkite norą išbandyti tai, ką siūlote. Juk ir jaunasis popiežius vienodai mylėjo visus tikruosius katalikus, nusigręždamas nuo pusiau tikinčiųjų.