2018-ieji didžiausiam pasaulyje socialiniam tinklui – sukrėtimų kupini metai. Vienos prastos naujienos sekė kitas, kas lėmė ir tai, jog tinklą paliko net keli milijonai vartotojų. Ypač sparčiai feisbuko atsikrato jaunimas – vartotojų grupė iki 25 metų jo atsisako bene greičiausiai.
Tai rimta žinia biržoje kotiruojamai bendrovei, turinčiai vis geresnius rezultatus akcininkams ir investuotojams „serviruoti“ vieną ketvirtį po kito, tad daugybinę krizę išgyvenančiam feisbukui privalu inovuoti ieškant būdų šį „kraujavimą“ bent kiek pristabdyti.
Vienas būdų, technologinis ir, tiesa, erzinantis vartotojus – neleisti iš telefono ištrinti „Facebook“ programėlės. „Samsung“ telefonų naudotojai tai jau patyrė, kas sukėlė tikrą jų savininkų „furorą“. Kitas būdas, plėstis į vis naujas vartotojų gyvenimo sferas.
Praėjusiais metais „Facebook“ paskelbė, jog ateina į internetinių pažinčių rinką, kurioje iki šiol dominavo kita amerikiečių bendrovė – „Tinder“.
Dar viena nauja ir Lietuvoje kol kas populiariausio socialinio tinklo veiklos sferų – į darbo paiešką nukreiptos paslaugos, pradėtos teikti ir mūsų šalyje. Tą „Facebook“ padarė visiškai palengva, be jokios reklamos.
Neseniai ir Lietuvos vartotojams tapo prieinamos darbo paieškos paslaugos.
Tokiu būdu „Facebook“ su 2 mlrd. savo vartotojų ateina tiesiogiai konkuruoti su keturis kartus mažesniu, į profesionalus orientuotu socialiniu tinklu, kuriame yra apie 40 milijonų žmonių sprendimus priimančiose pozicijose – „LinkedIn“. Pastarąjį dar 2016 metais įsigijo programinės įrangos gamintojas „Microsoft“ už 26 milijardus dolerių.
Praėjo šiek tiek laiko, ir pagaliau „LinkedIn“ pradėjo daugmaž padoriai daryti tai, kam jis ir buvo sukurtas – darbo ieškančius žmones suvesti su darbuotojų ieškančiaisiais.
Po įvairiai rinkoje sutikto įsigijimo, „LinkedIn“ pajamos ėmė augti eksponentiškai, ką patvirtina ir Lietuvoje profesiniam socialiniam tinklui atstovaujančios bendrovės atstovai. Matyt, neišnaudotos nišos potencialą suprasdamas bei naujų augimo galimybių ieškantis „Facebook“ pradeda tiesiogiai konkuruoti ir su „LinkedIn“.
Jau dabar galima įkelti darbuotojo paieškos skelbimą į „Facebooką“ bei įsigyti jo reklamos paslaugą. „LinkedIn“ reklamos bei pranešimų (angl. posts) rėmimo įkainiai gerokai aukštesni, tad ir „Facebook“ prisitaiko prie konkurencijos nustatydamas 15 Eurų per dieną minimalią biudžeto ribą. Kainodara – išdavikė, taip pat patvirtina, kas tiesioginis konkurentas.
Aplikuoti į darbo skelbimus feisbuke – labai paprasta, nors tai gali būti ir pakankamas barjeras žmogui, kurio tikėjimas šio socialinio tinklo patikimumu – „žemiau grindjuostės“, kaip sako lietuviškasis folkloras.
Ir tai suprantama: sunku tiek privačių duomenų apie save, savo darbo patirtį ir ateities planus patikėti bendrovei, dideliems klientams suteikusiai galimybę skaityti privačias savo vartotojų žinutes. Taip, mūsų elgsenos internete duomenys yra prekė, atiduodama už teisę nemokamai naudotis įvairiomis naudingomis paslaugomis.
Vis tik vis daugiau žmonių supranta, jog duomenys yra dar viena turto klasė, tad nebe už kalnų ta diena, kai nebylus suokalbis tarp platformos ir duomenis apie save už naudojimąsi ta platforma atiduodančio vartotojo baigsis. Tada ieškosime naujo vertės mainų mechanizmo. Ateitis, greičiausiai, bus tokia, kad už naudojimąsi platformomis mums bus mokoma, nes mūsų laikas ir dėmesys – resursai, o pastarieji retai gaunami už dyką.