Klasikinės žiniasklaidos priemonių įskiepytas įsitikinimas, kad pasisakyti reikia tik tada, kai turi ką – svarbiai, rimtai ir daug – nėra tinkamas socialiniams tinklams. Atvirkščiai, jei turite ką papasakoti, verta žinutes skaidyti, t.y., turėti jų daugiau bei dažniau.
Socialinių tinklų įrašus leiskite peržiūrėti žmogui iš šalies (taip, tinka ir jūsų močiutė), nes juos rašant dažnai naudojame savo rinkos terminus ir kitus dalykus, kurie nėra įprasti vos kelioms minutėms į socialinius tinklus užsukusiam prekės ženklo sekėjui. Gana dažnai mėgstame tuščiažodžiauti. Tokios frazės kaip „džiaugiamės laimėjimu“, „šiandien mes“ ir kitos į jas panašios jau yra naudojamos beveik visų prekės ženklų. Šios frazės niekuo neišsiskiria ir tik užimą vietą. Taip pat verta prisiminti, kad klausiamasis stilius socialiniuose tinkluose nebeskatina atsakyti ar komentuoti, o dažniausiai – tik erzina (pvz., ar žinojote, kad...? Atsakymas paprastas – ne, niekas nežinojo ir neprivalo).
Leiskite sau šiek tiek atsipalaiduoti kuriant turinį socialiniuose tinkluose. Pastaruoju metu vis daugiau įsitraukiama į natūralų turinį, kuriam nėra skiriamas didžiulis biudžetas, kuriamuose videoklipuose nėra nugrimuojamas kiekvienas kalbėtojas, o nuotraukų nereikia retušuoti iki paskutinės raukšlės. Jei vyksta jūsų organizuojamas renginys ir turite profesionalų fotografą – nelaukite jo nuotraukų, iš karto talpinkite net ir ne tokią nuostabią ar profesionalią, tačiau „čia ir dabar“ užfiksuotą akimirką. Be abejonės, kad fotografo nuotraukas įsidėsite iškart, vos tik turėsite galimybę.
Analizuokite savo rezultatus, juk socialinė medija tuo ir žavinga, kad grįžtamasis ryšys iš auditorijos gaunamas akimirksniu. Tik stebėdami, kas veikia, o kas ne, suprasite ar savo kalbėjimo toną reikėtų paprastinti, ar leisti daugiau spontaniškai kuriamo turinio iš įmonės aplinkos.