Virtuali realybė – ne tik didiesiems
J. Rei pastebi, kad turinio rinkodara dažnai suprantama kaip tinkama įgyvendinti tik skaitmeniniais kanalais. Jis įsitikinęs, kad toks požiūris – klaidingas. Svarbiausias turinio rinkodaros uždavinys, jo nuomone, pastebėti problemą, su kuria susiduria vartotojai ir pasiūlyti būdą ją išspręsti.
Visgi, nuo technologijų nepabėgsime. Ypač ryškėjant tendencijas, kad įprastus komunikacijos kanalus dažnai keičia skaitmeninės alternatyvos. „Tai ypač būdinga jaunesniajai kartai, kurie, pavyzdžiui, vis mažiau ir mažiau žiūri tradicinę televiziją, ir vietoj to renkasi skaitmeninius kanalus. Internete vis didesnis vaidmuo tenka video formatui, ir dėl to vyksta milžiniška konkurencija tarp „Facebook” ir „Google” su „Youtube”, – pasakojo jis.
J. Rei spėja, kad kitas žingsnis, kurio užuomazgas jau dabar galime matyti – virtuali realybė ir 360 laipsnių technologijos. „Į tai investuoja ne tik „Facebook” ar „Google”. Didieji leidėjai, kaip „The New York Times” savarankiškai kuria virtualios realybės turinį. Tuomet kyla klausimas, kur šioje dėlionėje atsiras vieta lokaliems leidėjams, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje? Juk negalime visko tiesiog atiduoti „Facebook” ir „Google”. Manau, tai dabar yra didžiausia galimybė ir iššūkis, ir kuris leidėjas pirmas užsiims čia pozicijas, tas ir diktuos rinkos tendencijas”, – savo požiūrį dėstė jis.
Galvojate, kad virtuali realybė prieiname tik didiesiems? J. Rei pateikia pavyzdį, kuris buvo įgyvendintas Gruzijoje. Airiško alaus gamintojai norėjo parodyti, kad jų šūkis apie tikrą airišką skonį nėra tik tušti žodžiai. Ir jiems tai tikrai pavyko (žiūrėkite video). „Jei tai įmanoma Gruzijoje, kodėl turėtų būti neįmanoma čia?”, – ryžtis originaliems sprendimams kvietė J. Rei.
Svarbiausia valiuta – dėmesys
J. Rei mėgstamiausia dalis, kalbant apie turinio rinkodarą – rezultatų matavimas. „Tai yra ypač svarbu, nes klaidingai matuodamas rezultatus tu priimi klaidingus sprendimus. Visi yra girdėję Johno Wanamaker posakį, kad pusė mano pinigų reklamai yra iššvaistoma, tik nežinau kuri. Jis tai pasakė reklamos verslo kūrimosi pradžioje, bet tai vis dar aktualu. O atrodo, lyg jau turėjome praeiti šį etapą, ypač, kai kalbame apie skaitmeninius sprendimus. Juk galime matyti viską: iš kur klientai ateina, kiek jie būna, kur eina toliau. Turime daugybę duomenų, gal net per daug ir todėl nebematome esmės”, – svarstė jis.
Dabartinė įprasta turinio rinkodaros rezultatų matavimo sistema, jo nuomone, neteisinga. „Kai kuriose biurokratinėse įstaigose rezultatai vertinami pagal tai, kiek prirašei popierių. Tuomet žmonės stengiasi ne efektyviau dirbti, o vilkinti procesus ir dirbti dar lėčiau. Tas pats tinka ir žmonėms, dirbantiems online. Dažniausiai koncentruojamasi į puslapių peržiūras ir paspaudimų skaičių, bet tai nėra teisinga”, – įsitikinęs jis.
Tad ką išties reikėtų matuoti? J. Rei sako, kad svarbiausias rodiklis yra dėmesys. O jį galima išmatuoti vertinant skiriamą laiką. „Laikas yra pinigai, ir laikas yra dėmesys. Turime į tai atsižvelgti, optimizuodami savo sistemas. Kuo daugiau laiko žmonės praleis su jūsų prekės ženklu – skaitydami, žiūrėdami, klausydami – tuo didesnė tikimybė, kad jie iš jūsų pirks”, – aiškino jis.
Baneris – kaip lauko reklama
„Ir dar vienas dalykas – pamirškite CTR (Click through rate - Internetinės reklamos parodymų skaičiaus ir paspaudimų ant jos skaičiaus santykis). Rimtai. Niekam tai nerūpi. Didesnė tikimybė, kad išgyvensite lėktuvo katastrofą, nei kad paspausite ant banerio”, – juokėsi J. Rei.
Ar tai reiškia, kad banerių reikia visai atsisakyti? „Nebūtinai. Bet vertinkite juos kaip lauko reklamą. Jie yra tam, kad didintų žinomumą, kad primintų apie jus vartotojams, bet nesitikėkite, kad jie atves lankytojus į jūsų tinklapį”, – tikino J. Rei.