Todėl nenuostabu, kad iškilo pasipriešinimo seksualiniam priekabiavimui banga #metoo, aktualizuojanti šią problemą būtent socialinėje medijoje. Po nedrąsių pavienių prisipažinimo atvejų Holivude paviešinti ir keli seksualinio priekabiavimo atvejai Lietuvoje. Nė viena pieš tai vykusi socialinė kampanija (pvz., #WomenNotObjects) prieš požiūrį į moterį kaip į daiktą, kuris padeda parduoti, nesulaukė tokio atgarsio kaip #Metoo, kuri atkreipė jaunų žmonių dėmesį į šią problemą.
Kas yra seksizmas ir seksualinis priekabiavimas?
Seksizmu laikoma diskriminacija dėl lyties arba nevienodas moterų ir vyrų traktavimas. Kaip ir rasizmas, seksizmas grindžiamas tariamu fiziniu ar intelektiniu pranašumu ir dažniausiai nukreiptas prieš moteris. Tradicinė nuomonė apie moterų raiškos ir kūrybos ribotumus, apeliavimas į savitą moteriškąją prigimtį bei logiką vis dar gaji. Tuo tarpu, vyriškasis dominavimas laikomas natūraliu, akivaizdžiu, įprastu, todėl teisingu. Seksizmo termino turinys tapatinamas su stereotipiniu požiūriu į pavaldų moterų vaidmenį ir padėtį visuomenėje bei nuogo kūno vaizdavimu reklamoje, taip hiperbolizuojant seksualinės kūno funkcijos svarbą (Mažeikienė, Šulcaitė, 2010).
Skirtingai nei kitos diskriminacijos formos (pvz., rasizmas), seksizmas naudoja subtilesnius kultūrinės įtakos metodus: tam tikrų socialinio bendravimo stereotipų formavimą reklamose, švietimo metodus, viešojoje erdvėje pateikiamus įdiegius į pasąmonę per kalbą ir vaizdus.
Nagrinėti seksizmą šiuolaikinėje socialinėje medijoje ir jo poveikį vartotojams aktualu, nes visuomenėje atsiranda problemų, dėl kurių seksizmo reklama tampa visuomenės stereotipų pagrindu apie „tikrą moterį“, „tikrus žmones“, „moterišką logiką“, „vyrišką draugystę“, „esminį instinktą“ ir kt. Štai keletas senesnių reklamų pavyzdžių, kai žinomi prekės ženklai nevengė moters kūno demonstravimo, siekdami didesnio dėmesio ir potencialių vartotojų pritraukimo. Dažniausiai tokia strategija pateisinama tuo, kad su mažu biudžetu norėta atkreipti dėmesį, sukelti susidomėjimą ir paskatinti įsiminti, nes su šia reklama jie galėjo „iššauti“ tik vieną kartą.
Ir šiuo metu socialiniuose tinkluose sklandanti reklama naudoja moters kūną kaip įrankį dėmesiui pritraukti.
Kas galėtų paneigti, jog seksizmo apraiškos viešojoje erdvėje nesukelia seksualinio priekabiavimo bangų? Juk toje erdvėje, kur koncentruojamas mūsų dėmesys, kuriamos ir nuostatos bei požiūris, vėliau ir elgesys. Vienas iš daugelio tyrimų (Ybarra, Strasburger, Mitchell, 2014) patvirtino pornografijos įtaką seksualinei prievartai. Tai pat įrodyta, kad besikartojantys seksualizuotos moters vaizdai turi poveikį ir gali paskatinti kurti nuostatą, jog viskas, kas neuždrausta moterų atžvilgiu yra galima. Seksualinio priekabiavimo veiksmai įprastai turi aiškų seksualinį atspalvį, naudojant galios disbalansą, juos dažnai lydi kaltės jausmas iš nukentėjusios pusės.
Seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas, užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo kenkiama asmens orumui bei sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Tokio elgesio formų gali būti daug ir įvairių. Pavyzdžiui, į asmenį nukreipti geidulingi žvilgsniai, švilpčiojimai pamačius asmenį, seksualinių ypatybių, kūno formų, fiziologinių funkcijų aptarinėjimas girdint asmeniui ir jo kolegoms; seksistinių juokelių sakymas, įvairūs seksualinio pobūdžio pasiūlymai, gašlios užuominos ar pokalbiai (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2017).
Kaip formuojami stereotipai? Kam jie pavojingi?
Stereotipai formuojami nuolat besikartojančiais įdiegiais į pasąmonę per kalbą ir vaizdus, pateikiamus viešojoje erdvėje. Pagal socialinio mokymosi teoriją (Bandura, 1971), vartotojai labiau įtikinami pirkti prekes ir paslaugas, jei reklama yra lengvai nuskaitoma ir dažnai kartojama. Tas lengvumas nusakomas stereotipais, standartinėmis situacijomis, šnekamąja kalba bei vaizdais.
Socialinių tinklų informacijos įtaką daugiausia jaučia jauni žmonės, nes jie dažniausiai yra veikiami aplinkos, stereotipų ir informacinio lauko, kuriame auga (Malamuth, 2012). Vertybiniu lygmeniu suformuotos nuostatos gali sukelti įvairių pasekmių – smurtą, seksualinį priekabiavimą, pažeminimą ir kt. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad trečdalis 14-16 m. paauglių pirmą kartą pamatė seksualinio pobūdžio paveikslėlių internete būdami jaunesni nei 10 m. Moters seksualinis įvaizdis formuojamas jau vaikystėje. Pažiūrėkime, kaip seksualizuojama maža mergaitė. O juk tai formuoja paauglių požiūrį, kad tai normalu, siektina ir skatina kūną vertinti per seksualumo prizmę.
Taip augančioms asmenybėms formuojamas iškreiptas požiūris į save. Jei žiniasklaidoje tokių reklamų, straipsnių ir reportažų yra daug, ir merginos jas mato dažnai, tai formuoja jų asmeninio pasaulio vaizdą, kur spaudimas tapti gražiausia ( šukuosena, makiažas, soliariumas, papuošalai bei viliokiška apranga) tampa norma. Berniukus tokios reklamos veikti gali nebent paauglystėje – kuo daugiau tų seksualizuotų stimulų yra aplinkoje, tuo dažniau paaugliui primenamas ir jo seksualumas.
Kaip mažinti seksizmo įtaką socialinėje medijoje?
Ką daryti, kad seksizmas nebūtų įprastas ir natūralus socialinės medijos reiškinys? Ko gero, nėra vieno efektyviausio būdo. Manau, kovojant su šiuo reiškiniu, galėtų būti taikomos kelios strategijos:
1. Socialinės medijos higiena, pvz., tinklaraštis „Kasdienis seksizmas", kuriame publikuojami įvairūs seksizmo pavyzdžiai, atkreipiamas dėmesys į šią problemą. Požiūrio, ypač paauglių, formavimas.
2. Kalbėjimas, atvirumas, diskusijos viešojoje erdvėje, pvz., A. Kaziliūnaitės straipsnis apie seksizmo apraiškas literatūros pasaulyje. Tai padėtų formuoti kitokį požiūrį į moterį.
3. Bet kokių seksualinės prievartos apraiškų viešinimas, pvz., Š. Barto priekabiavimą patyrusių moterų pasisakymai socialinėje erdvėje.
4. Griežtesnė reklamos kampanijų socialiniuose tinkluose kontrolė. Pvz., Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nuolat stebėdama reklamą Lietuvoje, turėtų analizuoti probleminius atvejus ir viešai juos skelbti socialinėje erdvėje.
Dabar pats laikas didinti informacijos sklaidą, kad apie seksizmo problemą ir jo pasekmes sužinotų kuo didesnė auditorija ir padarytų atitinkamas išvadas. O seksualinio priekabiavimo (#metoo) atvejų mažėtų ir jie visi būtų paviešinti.
Šaltiniai:
1. Bandura, A. (1971). Social learning theory. New York: General Learning Press.
2. Seksualinis priekabiavimas ar flirtas? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba < žr. 2017-11-30 http://lygybe.lt/lt/seksualinis-priekabiavimas-ar-flirtas>
3. Malamuth, NM, Impett, EA. (2012) Research on sex in the media: what do we know about effects on children and adolescents. In: Singer, D, Singer, J, eds. Handbook of Children and the Media. Thousand Oaks, CA: Sage;
4. Mažeikienė, Natalija; Šulcaitė, Indrė (2010). Autoritarinių, seksistinių ir homofobinių nuostatų raiškos lyčių skirtumai. (žr. 2017-11-30 < http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367175121897/DS.002.0.01.ARTIC >)
5. Ybarra Michele L.,, Strasburger Victor C., Mitchell Kimberlly J., (2014). Sexsual Media Exposure, Sexsual Behaviour and Sexsual Violennce Victimization in Adolescence. (žr. 2017-11-30 < http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0009922814538700>).