Niekaip nesuprasdavau, ką ten garaže su mašina galima veikti. Tačiau su automobiliu važiuoti labai patiko. Išvažiuodavome pasivažinėti. Po apylinkes. Grybauti. Prie upės. Dabar pats dažnai išvažiuoju. Navigaciją nustatau į kokį nors mažą miestelį Vilniaus rajone ir važiuoju. Per „Apple Car Play“ paleidžiu „Spotify“ mėgstamą grojaraštį. Navigacija rodo, kiek laiko užtruksiu. Patinka taip važinėti.
Nuvažiuoju į mažo miesto vietinę parduotuvę ir užeinu pasiklausyti, apie ką kalba vietiniai. Aš gi medijų planuotojas, taip gyvai susipažįstu su auditorija, kuriai kitą dieną planuosiu reklamą.
Tačiau dabar apie automobilius. Jie seniai nebe tokie, kaip ta kaimyno Volga. Ir iš tiesų visa automobilių industrija pastaraisiais metais susiduria su daugybe pokyčių. Visų pirma vartotojas, potencialus pirkėjas, ir smarkiai skaitmenizavęsis pirkimo kelias. Apie norimą automobilį internete gali sužinoti viską. Palyginti nuomones, apžvalgas, testus. Matome rezultatą: daugybėje šalių smarkiai krenta žmonių srautai į auto salonus. Negana to, tie, kurie ateina, apie norimą automobilį paprastai jau viską žino. Antra – automobilių sektoriaus įstatyminis reguliavimas – kalbant tiek apie reikalavimus gamybai, tiek apie naujos kartos savaeiges mašinas, kurios jau rieda tiek Europos, tiek JAV keliais. Ir jau net nekalbant apie „dyzelgeitą“. Trečia – visuomenės pokyčiai iš principo, kada po truputį nueinama nuo būtinybės turėti automobilį prie būtinybės turėti prieigą prie transporto priemonės.
Automobilis kaip niekada tampa centriniu dėmesio tašku rinkodaros specialistams. Reklama laužo stereotipus, kuomet nuo techninės informacijos pereinama prie ankščiau buvusių tabu temų – įtemtų tėvo ir sūnaus santykių (VW naujausios reklamos), šeimyninių dramų – skyrybų (Ford 2016 metų reklamos). Automobilis tampa ne kažkokiu funkciniu gaminiu, funkcine mašina, tačiau neatskiriama šeimos dalimi. Ir nesvarbu, kokį laikmetį šeima išgyvena.
Tačiau kas yra kur kas svarbiau, nei automobilių pozicionavimas reklamose, tai vidiniai industrijos pokyčiai, kuriuos galima apibūdinti, kaip: elektra, duomenys, dirbtinis intelektas, medija, vartotojų sąmonė. Kuomet „Tesla“ 2006 metais pristatė pirmąjį visiškai elektrinį automobilį, tai buvo vienintelis rinkoje elektrinis automobilis. Šiandien rinkoje galime rinktis iš „Chevrolet“, BMW, „Nissan“, „Smart“, „Volkswagen“, „Fiat“, „Mercedes“, „Honda“, „Kia“, „Ford“ ar „Hyundai“.
Kitas momentas – dirbtinis intelektas ir savaeigės mašinos. Tiesą pasakius, autonominiai automobiliai nėra naujiena. Pirmieji puikiai veikiantys savaeigiai automobiliai buvo testuoti jau 1970-aisiais ir 1980-aisiais. Dėl elės priežasčių jie tuomet netapo serijiniais. Tačiau dabar mes jau nebediskutuojame, ar autonominiai automobiliai yra realu. Mes diskutuojame, kada jie taps masiniu reiškiniu.
Kalbant apie masinį reiškinį – visi didieji automobilių gamintojai žada serijinius 4 autonomijos lygio automobilius pilnai paleisti į rinką jau po trejų metų – 2020-aisiais. 4 autonomijos lygis reiškia, kad automobiliai patys galės važiuoti praktiškai visą laiką be jokios žmogaus interferencijos, išskyrus specialiai užprogramuotas nevairavimo aplinkybes, tokias kaip prastas oras, ar miško / kaimo keliukai, kurių nėra žemėlapiuose. Tai reiškia, kad esant normaliomis sąlygomis, jūs galėsite automobilyje miegoti.
Sulig ta minute, kuomet auto pramonėje įsigalės savaeigės mašinos, mes, rinkodaros specialistai, turėsime naują, galingą, labai įtaigų medijų kanalą – automobilį. Prognozuojama, kad savaeigis automobilis per vieną važiavimo sekundę sukurs 100 gigabaitų duomenų, kurie apims konkretų mūsų maršrutą, parduotuves, pro kurias pravažiuojame, laiką praleistą automobilyje, periodiškumą ir t.t. Mus vežantis automobilis apie mus žinos labai daug. Kompanijos, valdančios šiuos duomenis, galės sudaryti vartotojų modelius tiek pagal konkrečią elgseną miestuose, tiek pagal konkrečias profesijas ar pomėgius.
Taigi automobilių gamintojai iš esmės tampa nebe automobilių gamintojais, tačiau duomenų verslu. Medijų verslu. Jie tampa dar vienu inventoriumi, kuriame mes, rinkodaros specialistai, galėsime bendrauti su savo auditorijomis. „Performance“ strategija apims ne tik „Google“ paieškos sprendimus, tačiau ir RTB automobiliuose, kuomet „bidinsime“ mums taip reikalingą auditoriją mašinose.
Didžiausias savaeigių automobilių stabdis yra ne technologijos ar teisinis reguliavimas, tačiau žmogaus sąmonė. Mes nenorime, mes bijome. Mes sakome, kad mums patinka vairuoti. Tačiau ar tikrai? Ne retas vilnietis kamščiuose praleidžia bent valandą / pusantros per dieną. Čia nekalbu apie savaitgalio pasivažinėjimus. Čia kalbu apie mintinai žinomą maršrutą iki darbo pro darželį ir mokyklą bei atgal. Gerai, kalbame apie rinkodarą. Žmones, dirbančius rinkodaroje. Dažno jų darbo vieta gali būti bet kur, kur yra kompiuteris. Įsivaizduokime scenarijų – vietoje to, kad bukai stovime kamščiuose po valandą, pusantros per dieną – mes tą laiką sau ramių ramiausiai dirbtume? Vadinasi, kontoroje praleistume atitinkamai trumpesnį laiką. Vadinasi, daugiau laiko liktų mūsų pomėgiams.
Taigi, laikas praleidžiamas automobilyje atiteks mums, kuomet automobilis taps mobiliu kambariu su potencialu būti bet kuo, ko mes norime: grožio salonu, mobilia kontora, miegamuoju. Kuomet namai yra pirmoji erdvė, darbas – antroji, mūsų automobiliai taps trečiąja erdve. Ir ši trečioji erdvė bus pilnai adaptuota pagal konkretų individą. Pridėkime balsu valdomą asistentą ir turėsime visiškai naują medijų kanalą, kuriame mes patys būsime.
Kalbant apie dabartį – šių metų birželį „Audi“ koncernas jau paleido į prekybą automobilį, kuris autonomiškai gali važiuoti dideliame eisme, kuris gali važiuoti iki 60 kilometrų per valandą greičiu. Automobiliui nereikia jokių specialių kelių – jis gali važiuoti įprastame mieste, įprastame kelyje. Tol, kol autonominis vairavimas legalizuotas konkrečioje šalyje.
Laukia labai įdomi automobilių sektoriaus transformacija. Ypač mums, rinkodaros specialistams. Pradėkime galvoti apie tiesiogines mūsų atstovaujamų prekinių ženklų integracijas į savaeiges mašinas jau šiandien.