Elektroninis verslas: nuo papildomos veiklos iki verslo banginių

Sugalvojus steigti elektroninę parduotuvę, pirmiausia, reikia apsispręsti, koks verslas tai bus: ar imsitės jo rimtai ir kursite su didele ateities vizija, ar norite pabandyti ir nedideliais žingsniais pasitikrinti, ar norima kurti parduotuvė yra reikalinga rinkai, ar ši veikla jums tinka, o gal elektroninės parduotuvės įsteigimu papildysite jau vykdomą tradicinę mažmeninę ar didmeninę prekybą.

Pirmuoju atveju, kai į elektroninę parduotuvę žiūrima su perspektyva išauginti ją į didelį verslą, investuojama nemažai lėšų visuose etapuose: samdomi dizaineriai ir IT profesionalai, kad atliktų visus reikalingus programavimo darbus, integruotų mokėjimo, sandėlio likučių valdymo ir kitas programas, darbinami klientų aptarnavimo, logistikos, rinkodaros ir kiti specialistai. Būtina nuodugniai sustyguoti visus procesus, nuo prekių tiekimo, sandėliavimo iki pristatymo galutiniam pirkėjui.

Kitas, mažiau investicijų reikalaujantis būdas, kurį paprastai renkasi tie, kurie turi laiko ir nestokoja energijos, o elektroninę parduotuvę mato kaip papildomą pajamų šaltinį – tai elektroninės parduotuvės nuoma. Tokiu atveju pradinės investicijos yra minimalios, o veiklą pradėti galima labai greitai, teisiniai formalumai nesudėtingi – užtenka išsiimti individualios veiklos pažymą.

„Šį būdą paprastai renkasi privatūs asmenys, nusprendę save išbandyti naujoje srityje, kurie nežino, ar ši veikla jiems tiks, patiks, bus verta plėtojimo. Kaip pastebėjome savo praktikoje kasdien dirbdami su įvairiausio dydžio elektroninėmis parduotuvėmis, pasitaiko, kad tokie „bandomieji versliukai“ išauga į didelius sėkmingus verslus ir net išplečia veiklą į užsienio rinkas“, – sako kasdien su e. prekybos vadovais bei profesionalais glaudžiai bendradarbiaujantis siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Svarbiausia – klientų patirtis

Įsteigus elektroninę parduotuvę ir pradėjus vystyti veiklą, kurį laiką galima apsieiti su minimaliais personalo ištekliais – dažnai vienas žmogus atlieka ir direktoriaus, ir klientų aptarnavimo, ir rinkodaros specialisto funkcijas.

„Vis dėlto plečiantis veiklai ir didėjant užsakymų apimtims, neišvengiamai tenka samdyti pagalbininkų. Itin svarbu parinkti profesionalius, į pirkėją orientuotus bendražygius, o verslo procesai bei klientų aptarnavimas, kuriantys gerąją jų patirtį, yra bene vieni svarbiausių dalykų ir įprastoje, ir elektroninėje parduotuvėje“, – pabrėžia G. Bilevičius.

Vertinant per klientų aptarnavimo prizmę, elektroninės parduotuvės turi tam tikrų pranašumų prieš fizines: daug procesų galima automatizuoti ir tokiu būdu dirbti efektyviau. Pavyzdžiui, atsakymai apie priimtą užsakymą, išsiųstas prekes gali būti siunčiami automatiškai, interneto parduotuvėje galima įdiegti „online“ klientų konsultavimo funkciją, kai įmanoma vienu metu bendrauti su keliais potencialiais klientas.

Vis dėlto reikėtų įvertinti kitus reikšmingus aspektus – kad interneto pirkėjas būtų patenkintas, elektroninė parduotuvė turi pasiūlyti greitą ir patogų prekių pristatymo būdą, pasirūpinti tinkamu prekių grąžinimo sprendimu, užtikrinti patogų atsiskaitymą ir t. t.

Ar elektroninei parduotuvei reikia investicijų?

Dėl informacijos apie elektroninio verslo steigimą ir valdymą trūkumo, pasitaiko nemažai klaidingų mitų ir stereotipų šia tema. Yra nuomonių, kad elektroninę parduotuvę atidaryti beveik nieko nekainuoja, kad užsakymai pradės plaukti savaime ir viskas sėkmingai rutuliosis sava eiga.

„Elektroninę parduotuvę išlaikyti yra tikrai pigiau nei fizinę – nekainuoja patalpų nuoma, įrengimas, reikia mažiau personalo. Tačiau dažnai neįvertinama, kad plėtojantis elektroninei komercijai didėja ir konkurencija, tad elektroninių parduotuvių savininkams neišvengiamai tenka investuoti į parduotuvės žinomumą, klientų pritraukimą. Norint gerų rezultatų, investicijų ir elektroninei parduotuvei tikrai reikia“, – sako G. Bilevičius.

Be to, naujokams yra sunku įeiti į sąlyginai mažą ir jau gana prisotintą Lietuvos elektroninės komercijos rinką, o senbuviams išlaikyti užimamas pozicijas bei nuolat konkuruoti su vis naujomis elektroninėmis parduotuvėmis ir net tarptautiniais žaidėjais, kurie irgi pradėjo aktyviai prekiauti Baltijos šalyse.

Vis dėlto elektroninė prekyba, nepaisant visų žinių bei resursų, reikalingų jai vystyti, yra dabarties ir ateities verslas, kuo toliau, tuo daugiau prekių bei paslaugų bus parduodama internetu. Tai reikėtų įvertinti tiems, kurie šiandien svarsto – elektroninį ar įprastą, fizinį verslą steigti.