Kam verta, o kam dar palaukti?
„Vis daugiau kompanijų pradeda investuoti į rinkodarą ir komunikaciją „LinkedIne“. Jos kuria aktyvius profilius, kuriuose naujienomis dalijasi kelis kartus per savaitę. Priežastis paprasta – šis socialinis tinklas patrauklus dėl čia susibūrusios tikslinės profesionalų bendruomenės, reprezentuojančios trokštamą daugelio įmonių klientą – gaunančio didesnes pajamas, gyvenančio didmiestyje ir t.t.“, – sako J. Narkevičiūtė.
Kokiems prekių ženklams verta atsirasti „LinkedIne“, o kokie ten apskritai turėtų nekelti kojos? Pasak socialinių tinklų specialistės, komunikuoti čia labiausiai verta tiems prekių ženklams, kurių klientai yra verslo sektorius (B2B); tiems, kurie ieško aukštos kompetencijos darbuotojų; taip pat savo verslą pradedantiems startuoliams; įmonėms, kurioms svarbu pritraukti užsienio investicijas; kurios valdo ne vieną prekinį ženklą.
Kaip pastebi pašnekovė, didžiosios šalies įmonės – telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, finansų sektoriaus – šiame socialiniame tinkle jau turi sutvarkytus profilius, kuriuose komunikuoja pagrindines korporatyvines naujienas. Mažo ir vidutinio verslo įmonės komunikuoja mažiau. „Jeigu profilis auga, prie jo prisijungia nauji sekėjai, komunikacija vykdoma nuosekliai, tokį profilį galima vadinti pilnavertišku ir sėkmingu“, – sako „bigNow“ vadovė.
Kas tinka „Facebook“, nebūtinai tiks „LinkedIn“
Lietuvoje įmonių komunikacijai kol kas dažniausiai pasitelkiamas feisbukas, tad jo komunikacijos įpročius vartotojai dažnai atneša ir į „LinkedIn“. Įkvepiančios citatos, memai – neretai tokio smagaus turinio galima pamatyti ir „LinkedIn“, nors, anot J. Narkevičiūtės, jo paskirtis yra dalintis profesiniam tobulėjimai padedančia informacija.
„Prekių ženklai dažnai dubliuoja turinį – „Facebook“ ir „LinkedIn“ naudoja tą pačią informaciją ir jos pateikimo formas, tačiau taip neturėtų būti. „LinkedIn“ žinutės gali būti ilgesnės, turėti korporatyvinės informacijos užtaisą. Jeigu „Facebook“ mums neįdomu matyti įmonių apdovanojimus, finansinius rezultatus ar aprašytas gerąsias patirtis, tai „LinkedIn“ kaip tik ir yra ta vieta, kur norisi tokią informaciją skaityti“, – aiškina pašnekovė.
Ji priduria dažnai girdinti, kad „LinkedIn“ yra nuobodus tinklas. Iš tiesų, čia turinio formų yra mažiau ir besisukančių GIF nepamatysite, kaip ir grotažymės dar prieš kelias savaites čia neveikė. Vis tik šias „žaidimo“ taisykles J. Narkevičiūtė rekomenduoja priimti, nes dėti lygybės ženklo tarp „Facebook“ ir „LinkedIn“ tikrai negalime. „Komunikuojant visada verta galvoti, ar turite ką pasakyti, nes jeigu „Facebook“ žmogų pakanka priversti nusišypsoti su šokančių brokolių ar bokalų GIF'ais, tai čia toks turinys populiarumo nesulauks“, – dėmesį atkreipia J. Narkevičiūtė.
Matuojame rezultatą
„LinkedIn“ reklama yra ženkliai brangesnė nei „Facebook“ (čia už paspaudimą gali tekti sumokėti 2 ar netgi 4 eurus). Vis tik „nurašyti“ „LinkedIn“, kaip reklamos kanalo, pašnekovė ragina neskubėti. „Jeigu turite aiškų tikslą, pavyzdžiui, ieškote atitinkamos kompetencijos darbuotojo profilio, tai tikrai verta išbandyti mokamas paslaugas, siųsti potencialiems kandidatams notifikacijas, asmeninius laiškus“, – pataria ji.
Vertinimo rodikliai čia galioja tokie patys, kaip ir komunikuojant feisbuke. Kiek auditorijos pasiekiame, kiek jos įtraukiame ir naujų sekėjų pritraukiame – dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį vertinant savo komunikacinę pergalę „LinkedIn“ tinkle.
„Tiesa, jeigu savo „LinkedIn“ paskyroje jau turite 4000 sekėjų, galite pasidžiaugti subūrę didelę auditoriją bendraminčių. Vertinant „Facebook“ matais, tai būtų gana kuklus prekės ženklo pasiekimas“, – dviejų šalyje populiarių soc. tinklų specifiką apibendrina J. Narkevičiūtė.