Maža šalis, nugalėjusi ne tik anglus. Kažkas nuostabaus, netikėto, sukrečiančio. Socialinių medijų žvaigždės dalinosi savo nuostaba, istoriniais faktais apie vikingų užkariavimą, net savo vardus ir pavardes tikrino, kaip skambėtų islandiškai. Sirgti prieš islandus buvo net kažkaip nepadoru....

Ir tam islandų turizmo departamentas neužsakė didžiausio like'o (kas ten per projektas buvo, nesuvokiu iki šiol) skulptūros, milijono like'ų FB ( pavyko įgyvendinti beveik 1 proc?) ar dar kokio nors briedo. Neužsakė ir publikacijų Lietuvos medijoje. Nedarė ir didžiulių eventų prie „G11“. Jie mūsų šalyje nedarė nieko, tačiau mūsų žiniasklaida pristatė ne tik, kokia tobula gamta yra Islandijoje (nebuvau, nežinau, bet norėčiau pamatyt), kokia vieninga tauta (jie išpirko VISUS savo rinktinės marškinėlius!!!).

Kas, po velnių įvyko? O įvyko trys dalykai :

1. Biblijinis įvykis. Dovydo prieš Galijotą mūšis. Ir ne vienas. Žmonės mėgsta sėkmės istorijas, kad ir ką kalbėtų pasakotų visi tie „socialinės realybės" laidų kūrėjai, kurie sako, kad žmones domina tik negatyvios naujienos. Verkiantis Ronaldo, verkiantys britai (gal irgi kažkam buvo kriminalinės naujienos, nežinau), „Vikingų“ soundtrack'as prieš kovą su Prancūzija....

2. Tobulas komunikacijos kanalas sėkmės istorijai iškomunikuoti. Dar ir dar kartą visiems aišku, kad futbolas neša visas kitas sporto šakas kartu paėmus tiek dėmesiu, tiek komunikaciniu universalumu.

3. Šalies istorijos įdarbinimas. Visiems atpažįstami kaip karo šūkiai. Turbūt visa Lietuva žinojo Naujosios Zelandijos šokį. Dabar visi žino, kaip atrodo islandų (vikingų) pasiruošimas. Dabar žinom apie britų ir islandų „menkų" karą ir t.t. Aš jau ieškau, kur galėčiau detaliau paskaityti apie šios šalies istoriją...

Dabar laukiam turizmo bendrovių pranešimų, kaip atrodo užklausų į Islandiją skaičius ir pabandome įsivaizduoti, kaip tai atrodo kitose šalyse, ir suprasime, kaip šį čempionatą Islandija jau laimėjo.

Na, o dabar galime pabandyti grįžti prie Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijų (kiek jų yra, kas nors žino?). Ko galima pasimokyt iš Islandijos? Jokiu būdu nebandau pasakyt, kad dabar viską metam, kišam pinigus į futbolą (čia Audrius Bačiulis pasiūlymas perimti prieš tai federaciją man labai patinka). Visi supranta, kad atėmus pinigus iš kitų ir kišant į futbolą, rezultatą turėsim (jei turėsim), po 10+ metų. Paulius Ambrazevičius galėtų, turbūt, detaliau paaiškint, kiek laiko Islandijos rinktinė siekė rezultato, kurį gavo šiame čempionate.

Bet vienas dalykas yra visiškai aiškus – jei Islandija būtų kiekvienais metais kaitaliojusi savo strategijas ir kūrusi kiekvienam Ūkio ministrui tinkamą idėją Kalėdų, Velykų ar anūko gimtadienio proga, jie nė velnio nebūtų dabar viena iš geriausiai pristatytų šalių mūsų kanaluose. Turėtų sau ant kokio suknisto geizerio viršaus baisų like'ą, turėtų sau pjautynes tarp reklamos vilkų, koks šūdas yra šis, anas ar trečias šūkis ar logotipas. Turėtų tai, ką turime mes jau 20 metų.

P.S. O dabar pasimėgaukim. Ir nereikia daug garso ir šviesų
P.P.S. Gal laikas pradėti galvoti apie Turizmo ministeriją?