Tokia kritikos lavina subrandino mintį paklausti, ką žmonės gatvėje mano apie labiausiai nusišnekančius politikus. Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio iki pat rinkimų spalio mėnesį padarėme tris apklausas gatvėje, kurių klausimas buvo tas pats – koks politikas prasčiausiai viešai kalba. Visų trijų apklausų vaizdo santraukas galima rasti čia:
Apklausų rezultatai rodė, jog vox populi nelabai skiriasi nuo ekspertų vertinimo. Tam tikri įvykiai politikoje padarė įtaką pirmajam blogiausiai kalbančių politikų trejetukui, tačiau visose apklausose buvo akivaizdūs lyderiai – Algirdas Butkevičius, Audronė Pitrėnienė, Loreta Graužinienė, Petras Gražulis. Po savo keisto sugrįžimo į viešą erdvę prieš pat Seimo rinkimus į topus buvo pataikęs ir buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis.
Dabar po rinkimų galima pasižiūrėti, kaip šiems politikams sekėsi. Nė vienas iš šių politikų nebuvo išrinktas į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje. Į Seimą pagal partijos sąrašus pateko tik A. Butkevičius ir P. Gražulis. Beje, pastarieji vienmandatėse būdavo renkami keletą rinkimų iš eilės.
Kas bendro tarp visų aukščiau paminėtų politikų? Pirmiausia tai, kad jų kalbose sunku buvo rasti aiškiai artikuliuotą žinią, kurią jie norėjo pateikti savo auditorijai. Nors žmonės labiau prisimena tai, kaip yra kalbama, o ne kas yra kalbama, tačiau visiškai ignoruoti žinutės turinio negalima.
Kitas bendras šių politikų kalbėjimo bruožas – atrodo, kad jiems svarbu kalbėti daug, nekreipiant dėmesio, ką kalba. Tokia kalbėjimo maniera paskandina net ir svarbiausią norėtą pasakyti mintį.
Kitas labai svarbus aspektas, kad visų šių politikų kalbėjimo maniera visiškai neatitiko auditorijos lūkesčio, kaip turėtų kalbėti aukštus postus užimantys politikai.
Akivaizdu, kad net paprasti žmonės pozityviai nepriima „turgaus” stiliaus kalbėjimo manieros, jei kalba ne paprasti Seimo nariai, bet politikai, kurie užima svarbius postus valstybėje.
Belieka tikėtis, jog dabar išrinkto Seimo nariai, bei paskirti ministrai pasimokys iš savo buvusių kolegų klaidų.