Norvegijos kapitalo IT kompanija „Visma“ yra viena didžiausių programavimo įmonių Lietuvoje. Šiemet joje vyksta neeilinė transformacija – ji pasidalijo į dvi kompanijas.
Anksčiau „Visma“ pardavė savo verslo dalį, dirbančią su išoriniais klientais, Liuksemburgo investiciniam fondui CVC. Antradienį atskilęs „pumpuras“ skelbia naują pavadinimą – „twoday“.
Kompanijos „twoday“ būstinė bus Kopenhagoje, Danijoje, jai vadovauja buvęs padalinio direktorius Carstenas Boje Mølleris. Grupė „twoday“ teiks pažangiausius skaitmeninius sprendimus daugiau nei 8 tūkst. klientų privačiajame ir viešajame sektoriuje. Grupėje dirba 2200 darbuotojų.
O Lietuvoje esančioje „twoday“ įmonėje jau dirba 150 darbuotojų, čia vadovu tapo vienas iš „Visma Lietuva“ įkūrėjų, buvęs „Visma Lietuva“ vadovas Mantas Urbonas. Jis neslepia ambicijų – tikslas dvigubėti ar trigubėti per kelerius metus.
– Gal galėtumėte apibrėžti, ką veiks naujoji kompanija?
– Apskritai visa priešistorė, kaip viskas buvo – „Vismos“ grupė, veikianti Šiaurės šalyse ir už jos ribų, labai išaugo ir buvo labai sėkminga. Grupė turėjo ir atskirą šaką, padalinį, kuris užsiėmė kontraktiniu programavimu. Ūkiškai kalbant, tai reiškia, kad įmonė didiesiems verslams, didžiosioms institucijoms, didiesiems užsakovams, kuria skaitmeninius sprendimus, padeda vykdyti skaitmeninę transformaciją. Iš popierinių procesų perkeldavo į skaitmeninius, ir dar apskritai automatinius sprendimus. Tai buvo duomenų analitika.
Didžiosios organizacijos, dideli verslai turi suvokti savo duomenis, kuriuos naudoja – tam reikia duomenų analitikos. Užsakomasis programavimas apima integracines sistemas, internetinius puslapius, mobiliąsias programėles, gamybos automatizavimą, dirbtinio intelekto sprendimus ir kitų sistemų kūrimą. Visa eilė panašių sprendimų, kokių tik reikia didžiosioms organizacijoms.
Nuo šiol, jau nuo spalio pradžios, buvęs „Vismos“ padalinys veikia kaip savarankiška atskira įmonė, tarptautinė įmonių grupė, kuri Šiaurės šalyse savo sektoriuje yra didžiausia. Didžiausia ta prasme, kad labai stipriai veikia visose aplinkinėse šalyse, tai ne švediška, ne suomiška įmonė, bet visų Šiaurės šalių.
Tad pagrindinė veikla – aukšto sudėtingumo programavimo paslaugos didžiausioms organizacijoms. Jei „Visma“ siekė kurti savo debesų kompiuterijos produktus, tai šičia yra paslauga, projektinė veikla.
– „Visma“ Lietuvoje turėjo apie 400 darbuotojų – kiek iš jų išsivedate į naują įmonę, ir ką jie Lietuvoje veiks?
–Lietuvoje taip pat vyko padalijimas, kaip pasidalijo ir tarptautinė kompanija. Lietuvoje apie 150 darbuotojų lieka šioje projektinėje veikloje „twoday“ pavadinimu, ir apie 270, du trečdaliai išsikelia į naują įmonę, produktinę „Vismos“ įmonę.
– Kas yra „twoday“ (angl. „dvi dienos“, žodžių junginys) , ką reiškia šis pavadinimas?
Šis prekės ženklas bus naudojamas visoje įmonių grupėje. Antradienį šis pavadinimas paskelbiamas viešai, partneriams, klientams, žiniasklaidai. Iki šiol mus visi žinojo kaip „Vismos“ padalinį.
– Ką veikia ar veiks Lietuvos biuras – ar jūs dirbate su tarptautiniais, ar vietiniais klientais?
– Iki šiol daugiausia dirbome su mūsų skandinavų partneriais, su kitomis „twoday“ įmonėmis Skandinavijoje, taip pat tiesiogiai dirbome su Skandinavijos užsakovais. Neatmetame galimybės ir plačiau žiūrėti – ir aplinkinėse šalyse. Lietuvoje durų neuždarome, yra Lietuvoje verslų, kuriems reikia aukštos kokybės programavimo paslaugų, bet didžiausias dėmesys iki šiol buvo sutelktas Skandinavijos rinkoje, kurią labai gerai žinome, turime gerą reputaciją, užsakovų.
– Kokius jūs kaip naujos įmonės Lietuvoje vadovas savo darbotvarkėje matote didžiausius darbus?
– Iš tų, kuriuos galiu įvardyti, dabar labai svarbu išplėtoti mūsų prekės ženklą, padaryti jį matomu ir pozityviu. Mano vienas didžiausias tikslas bus pardavimai Skandinavijoje – labai daug dėmesio bus skiriama ten plėsti klientų bazę ir užsakymus. Ir antras – plėtoti kultūrą įmonės viduje. Nes stipri gera kultūra sukuria terpę, kurioje vyksta geri dalykai.
Mes darysime gerus dalykus su technologijomis.
– Ar Lietuvoje ieškositės klientų, o gal dalyvausite viešojo sektoriaus skaitmenizavimo projektuose?
– Kokius tikslus sau keliate, kokius lūkesčius turi naujasis akcininkas?
– Investuotojai nori sparčiai augti, dvigubėti ir trigubėti per kelis metus. Apskritai mes turime gan daug veikimo laisvės, bet Lietuvoje irgi norime bent jau dvigubėti, jei ne trigubėti per penkis metus. Darbuotojų skaičiumi ir apyvartomis taip pat.
– Kokie būtų augimo šaltiniai, kaip dvigubėjimas ar trigubėjimas galėtų vykti?
– Tai būtų ir organinis augimas su dabartiniais klientais ar naujais pardavimais, bet taip pat ir įmonių įsigijimais. Yra Lietuvoje įmonių, kurios norėtų, kurios galėtų sparčiau augti ar veikti būdamos Skandinavijos įmonių grupės dalimi. Yra brandžių įmonių, tačiau kol kas kandidatų įvardyti negaliu. Jau daug metų Skandinavijoje augame įsigijimais, visai gali jų būti ir Lietuvoje.
– Pastaruoju metu visame pasaulyje girdime apie tai, kad technologijų kompanijos tik atleidinėja darbuotojus, mažinasi lūkesčius. Kodėl jūsų situacija kitokia?
Čia yra ir galimybė – jei B2C verslai atleidinėja darbuotojus, Lietuvoje kai kurios įmonės netgi užsidarė, arba sumažėjo, tai galimybė darbuotojams turėti gerą darbą ir gerą užmokestį.
– Kuo išsiskiria jūsų kolektyvas, kuriame 90 proc. yra IT specialistai – kokia vidinė kultūra susiformavusi, kaip atrodo darbas šioje įmonėje?
– Aš pats esu aktyvus programuotojas ir manau, labai svarbu, kad programuotojai, IT specialistai suprastų, ką jie daro, kad jų darbą gerai įvertintų, ir įmonėje, kurioje visi vadovai yra programuojantys ir techninį darbą atliekantys, tu esi tarp bendraminčių. Tave čia vertina, žino, supranta, padeda siekti asmeninių tikslų. Tuo labai tikime.
Ne tik kompetencija ar bendraminčiai, bet labai tikime „no management“ (angl. be valdymo) organizacija, kur visi darbuotojai laikomi suaugusiais žmonėmis, atsakingas, ir jais pasitikima, kur gali išsirinkti savo vadovą, kur visa įmonė orientuota taip, kad darbuotojams būtų geriau. Svarbu jų savijauta ir saviraiška, o ne vadovas – vadovo funkcija reikalinga, bet ji nėra centrinė.
Norime sukurti tokią aplinką, ir daug metų kuriame, ir labai tuo tikime, kad geriausia kokybė, didžiausias kūrybiškumas pasireiškia vietoje, kur tu psichologiškai turi labai gerą klimatą. Prie to prisideda susitelkimas į tai, ką darai, darbų supratimas, įvertinimas.
Nėra hierarchinės struktūros – nėra distancijos tarp žmonių.
– Kokių žmonių galėtumėte dairytis artimiausius kelis metus? Kiek ir kokių sprecialistų jums reikės?
– Tradiciškai, visam pasauliui reikia stiprių „Java“ arba „.NET“ programuotojų, stiprių „frontend“ (vartotojo sąsajos kūrimo) specialistų. Ką dar matome – Skandinavijoje labai didelis ir vis augantis BI duomenų analitikų poreikis, čia esame stiprūs žinomi. Taip pat reikia ir „Salesforce“ programuotojų.
Tikslai šiek tiek oportunistiški. Žiūrime, kiek specialistų yra kokioje vietoje, kokiame mieste. Dabar popandeminiais laikais labai išsiplėtė geografija, žmonės mėgsta dirbti iš namų ir darbo vieta tampa nebesvarbi. Tiesiog žiūrime, kokių mes randame žmonių, kokių klientų turime.
– Kokie jūsų darbai ar projektai iki šiol galėtų geriausiai pristatyti įmonę? Ką įdomiausio esate nuveikę?
– Produktai yra ne mūsų - mes juos padedame vystyti. Mes galbūt esame pagrindiniai jų plėtotojai, bet savininkai yra Skandinavai.
Iš įdomesnių projektų, kurie gave ir apdovanojimų, tai žaliosios energetikos sprendimai, kai savo telefone gali matyti, kada elektra tau pigiausia, kada ji žaliausia, visas tavo namų ūkis, išmanieji davikliai, skaitikliai, padeda programėlėje suprasti, ar reikia sienas apšildyti, langus sandarinti, ar skalbyklę pakeisti ir kada kurią valandą tau geriausiai elektrą taupyti ar naudoti. Tai labai transformuoja įgūdžius. Ta programėlė labai populiari Danijoje. Ji keičia vartojimo įpročius taip, kad jie daugiau naudoja žalios energijos, ir jos naudoja daugiau tada, kai rinkoje yra perteklius.
Verslo analitikos sprendimai, kuriuos atliekame, yra įspūdingi, jie skirti įmonių finansų vadovams ir ekspertams. Finansininkų darbą kai kuriais atžvilgiais gali paspartinti tūkstančius kartų, labai technologiškai įdomūs sprendimai.
Daug automatizacijos, daug integracijų, daug dirbtinio intelekto komponentų.
– Paprastai bet kokios pertvarkos įmonėse yra labai neapibrėžtas laikotarpis – kaip reagavo jūsų kolegos, kolektyvas? Ar viskas buvo sklandu, ar niekam nereikėjo „persiplėšti“ renkantis tarp įmonių?
– Labai tikiuosi, kad procesas buvo sklandus. Aišku, ir mes, ir „Visma“ esame medžiai iš tų pačių šaknų, tad nebuvo konkurencijos, pykčio, labai tikiuosi kad ir nebus. Darbuotojams, tikiuosi, kad pokytį sugebėjome paaiškinti, čia dar yra jautrus klausimas. Na bet toks gyvenimas – atsiskiria verslo šakos, atsiskiria darbai, ir žmonės taip pat. Mes iki šiol labai geri draugai, ir susitinkame, ir matomės.
Darbo sąlygos, pajamos, naudos – viskas pilnai išsaugota ir tikriausiai pagerėjo. Dvi įmonės dabar gali eiti savo keliu ir fokusuotis, išsigryninti veiklą ir efektyviau dirbti. Aiškesnės investicijos į kompetencijas, mokymus, technologijas, atsirado daugiau aiškumo.
Kuo mes dar skirsimės nuo kitų – tai galimybė investuoti visiems įmonės darbuotojams. Visi įmonės darbuotojai gali investuoti į įmonių grupę „twoday“ tomis pačiomis sąlygomis kaip ir struktūrinis investuotojas CVC fondas. Jei CVC fondas investuoja ne į akcijų biržą, nespekuliuoja kotiruojamomis akcijomis, o investuoja į tokį verslą, kurį žada kelis kartus paauginti. TOmis pačiomis sąlygomis galės ir visi mūsų darbuotojai investuoti.
Jei darbuotojai daug įdeda savęs vertę kurdami, jie turi turėti galimybę tos vertės pasiimti, būti investuotojais, dalininkais. Mes to labai norėjome, ir naujas mūsų investuotojas sutiko su tokia investicijų programa.
Darbuotojai išskirtinėmis sąlygomis, kurių nėra rinkoje, galės įsigyti uždaro fondo akcijų. Paprastai smulkių investuotojų ten niekas neįsileidžia.
– Ar planuojate kraustytis į kitas patalpas?
– Kokie jums kyla didžiausi iššūkiai? Kokie technologiniai pokyčiai, tendencijos vyksta, prie kurių reikės taikytis?
– Nukrypstant į technologinį žargoną, „Frontend“ technologijos vystosi labai sparčiai, ir „React“ per pastaruosius kelis metus čia dominuoja visiškai. Tai šioje vietoje kaip ir paaiškėjo „Frontend“ karų laimėtojas. „Backend“ pusėje aš manyčiau, kad technologijos subrendo, ir jei pastaruosius kelerius metus labai daug eksperimentavimo, kuris brangiai kainuodavo finale, neteisingai priėmus sprendimą, aš manyčiau, kad dabar inžinieriai, architektai yra daug brandesni, turi daugiau patirties. Į šį sektorių ateina branda.
– Ką patartumėte jauniems specialistams, kurie dar tik pradeda mokytis – ką tikrai reikia mokytis, o kur geriau nešvaistyti savo laiko?
– Labai daug programuotojų tampa poliglotais ir sugeba kalbėti skirtingomis kalbomis, tad konkreti programavimo kalba nėra tiek svarbu.
Aš patarčiau jauniems specialistams daug pastangų dėti fundamentų išmokimui, fundamentaliems pagrindams: tai duomenų bazės, objektinis programavimas, funkcinis programavimas, būtinai, protokolai, net ir skaitmeninis signalų apdorojimas (DSP) – tie pagrindai, kuriuos dėsto universitete, jie yra prasmingi. Tarkime, pradėjus dirbti labai greitai išmoksi naujas bibliotekas, platformas, įrankius, ir jie keičiasi. Jau po dviejų metų jie gali būti nebereikalingi. Bet fundamentai, svarbiausi dalykai, kurių išmokai, yra pagrindas, ant kurio viskas statoma.
Aš mačiau daug žmonių, kurie prašoko kažkuriuos esminius dalykus ir jie susiduria su milžiniškomis problemomis, kai jei tampa vyresniaisiais programuotojais, turi vesti komandą į priekį, o jiems patiems kažko trūksta, yra spraga bazinėse žiniose, ir jiems labai skauda, dėl to jie labai stipriai kenčia.
Tad jauniems 18-20 metų specialistams pirmame-trečiame kurse labai rekomenduoju į pamatus investuoti.
– Atsirandantis dirbtinis intelektas, „OpenAI“, „GitHub Copilot“, jau patys rašo kodą, ir pasiūlo netgi konkrečias funkcijas. Koks bus ateities programuotojas, ar šiai specialybei negresia automatizavimas?
– Dar nematau išnykimo požymių (juokiasi). Ateities programuotojui tiesiog bus reikalingas labai labai didelis žinių bagažas. Kai aš pradėjau programuoti 1989-1990 metais, kai pradėjau karjerą, lyginant su dabar, žinių poreikis buvo keliasdešimt kartų mažesnis, ir galėjai būti didelis specialistas. O dabar vyresniojo architekto žinių lygis vis auga, vis didėja.
Kad dirbtinis intelektas palengvins rutininius darbus – be abejo, automatizavimas palengvins. Bet kompiuteris užsiima žmogaus norų vertimą į mašininį kodą. Žmogaus reikia, kad norą suformuluotų. Programuotojų reikės tam, kad jie kompiuteriui galėtų suformuoti užduotis. Ir jos vis sudėtingėja, sistemos tampa komplikuotesnės, o žmonių norai vis auga.
Aš kol kas nematau jokių požymių, kad kažkokią dalį galėtų pilnai automatizuoti dirbtinis intelektas. „Copilot“ naudojam, analizuoja, bet dar nebijom (juokiasi).
– Ačiū už pokalbį.
