Startuolių skaičius Lietuvoje per penkmetį išaugo net 40 proc., o juose dirbančių lietuvių šiandien – daugiau nei 13 tūkstančių. Tai – didelis žingsnis Lietuvos ekonomikai, tačiau dėl sparčios startuolių ir technologijų plėtros neretai darbuotojai susiduria su didesne įtampa. Naujausi pasauliniai tyrimai rodo, kad net 2 iš 5 IT sektoriuje dirbantys asmenys patiria neigiamą įtaką psichologinei sveikatai. Viena iš pagrindinių priežasčių – netinkamas darbo ir laisvalaikio balansas, rašoma programinės įrangos ir virtualių procesų sprendimų vystytojo „valantic LT“ pranešime spauda.
Nuotolinis darbas tinka ne visiems
Pasak „valantic LT“ personalo valdymo komandos atstovės Rasos Meškauskienės, IT sektorius vilioja jaunus žmones suteikiama gyvenimo ir darbo balanso kultūra. Ji aprėpia darbą nuotoliniu būdu, pasirinktomis valandomis ir sau patogiomis sąlygomis. Tačiau ne visi, siekdami gerų darbo rezultatų, geba efektyviai prisitaikyti prie tokio darbo pobūdžio.
„Moksliniai ir įmonių viduje atlikti tyrimai parodė, kad darbas nuotoliniu būdu gali būti ne ką mažiau produktyvus. Tačiau verta atsižvelgti į tai, kad dėl tokio darbo pobūdžio žmonės neretai praranda balansą – nesupranta, kur darbo laikas prasideda ir kur baigiasi.
Tokius darbuotojus nuolat persekioja nepabaigtos užduotys, neatsakyti laiškai. Nebėra aiškių darbo valandų ir atskaitingumo lūkesčių. Žmogus neina į darbą – jis gyvena jame. Todėl nenuostabu, kad vis dažniau pradedama kalbėti apie perdegimą, chronišką stresą, nuovargį, prarastą susidomėjimą darbu, kritusius rezultatus ir motyvacijos netekimą“, – teigia specialistė.
Apklausų rezultatai rodo, kad 57 proc. darbuotojų jaučia, jog iš jų reikalaujama būti pasiekiamais visą parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat 70 proc. startuolių darbuotojų jaučiasi nepalaikomi savo vadovų ir todėl patiria perdegimą bei pastarajam lengviau pasiduoda.
„Žinoma, negalima teigti, jog visi dirbantys iš namų patiria didelę riziką perdegti. Pirmiausia, žmonės yra skirtingi ir jų asmeniniai skirtumai čia užima svarbiausią vaidmenį. Tikėtina, kad su padidinta rizika patirti perdegimą susidurs ir į nervingumą, perfekcionizmą, darboholizmą linkę specialistai“, – priduria R. Meškauskienė.
Labiausiai paveikiami IT specialistai
„valantic LT“ atstovė sako, kad labiausiai kenčianti technologijų sektoriaus darbuotojų grupė – informacinių technologijų specialistai. Jų darbas reikalauja nuolatinio mokymosi ir susitelkimo, o tai padidina įtampą darbe. Pastarąjį dar labiau padidina nerealistiški užduočių atlikimo lūkesčiai.
„Remiantis užsienyje atliktais tyrimais, 33 proc. visų programavimo profesionalų darbe nuolat jaučia didelį stresą. Siekiant patenkinti vis augančius lūkesčius darbe, jie turi polinkį dirbti viršvalandžius, stengtis laikytis ne visada realistiškų terminų.
Paprastai esantys kiek uždaro būdo, programuotojai susiduria su sunkumais paprašyti pagalbos ar įvertinti savo galimybes. Jei įmonėje nėra įprasta bendradarbiauti, kartu su kolegomis spręsti iškilusias problemas, perdegimo rizika yra dar didesnė.“
Kaip gali padėti vadovai?
Anot specialistės, nėra vieno atsakymo, kaip užkirsti kelią darbuotojų perdegimui, bet neabejojama, kad labai svarbus yra vadovo indėlis. Vadovas gali daryti tiesioginę įtaką darbuotojo užduotimis, jo įvertinimui ir elgtis kaip pavyzdys ar autoritetas. Jis turėtų užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas žino, kur galima gauti pagalbą ir atsakymus į visus su darbu susijusius klausimus.
„Pirmiausia vertėtų mokyti darbuotojus patiems pasirūpinti savimi. Priminti gyvenimo balanso taisyklę – aštuonios valandos per dieną darbui, aštuonios – laisvalaikiui ir aštuonios – miegui. Organizacijoje turėtų būti plėtojamos su psichologine ir fizine sveikata susijusios temos. Darbdaviai privalo stengtis ir toliau mažinti stigmą, susijusią su psichinės sveikatos priežiūra ir specialistais: apmokėti psichologo konsultacijas, rengti informacines paskaitas, atvirai pasidalinti ne tik savo asmeniniais laimėjimais, bet ir sunkumais.
Savo komandoje keliame tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius tikslus, kalbamės ne tik apie darbo pasiekimus, bet ir emocinę savijautą, vadovai nevengia pasitarti ir su specialistais, kaip kartais interpretuoti vieną ar kitą darbuotojo ypatybę. Taip kuriamas organiškas santykis ir abipusis pasitikėjimas“, – pataria R. Meškauskienė.
Pasak „valantic LT“ atstovės, didžiausią reikšmę turi sąmoningai paskirstyti darbo krūviai, pagalba darbuotojui, išsikeliant prioritetus, siekiant išvengti viršvalandžių. Taip pat startuolių darbo kultūroje svarbus asmeninis darbuotojo ir vadovo santykis, kuris neturėtų apsiriboti tik darbu.
„Tai reiškia, kad vadovams į darbuotojus reikėtų žiūrėti ne tik kaip į kolegas, bet kartu kaip į žmones. Kaskart jie turėtų įvertinti darbuotojo emocinę būklę, o pastebėjus neįprastą elgesį – neignoruoti, kalbėtis. Pasitikėjimu ir atvirumu grįstas darbuotojo ir vadovo santykis visada yra siekiamybė“, – sako Rasa Meškauskienė.
