Investicinės sąskaitos buvo vienas labiausiai aktualių klausimų tarp „Mano investicija“ konferencijos žiūrovų. V. Markevičienė patikina, kad sprendimas, leisiantis investuotojams investuoti paprasčiau ir pigiau, artėja.
„Finansų ministerija rengia apskritai mokesčių pokyčių paketą. Prieš daugiau nei metus turėjome darbo grupę, kuri labai išsamiai aptarė įvairias mokestines iniciatyvas. Ir suprantame, kad mokesčiai yra ta sritis, kur negalima daryti kažkokių mažų pokyčių, o reikia padaryti iš esmės – pakeisti vieną kartą ir tada sistema turi būti stabili“, – atsakė V. Markevičienė.
Ji pažymėjo, kad investicinė sąskaita yra viena iš sudėtinių mokesčių paketo sudėtinių dalių, o visas paketas bus pateiktas kartu.
„Investicinės sąskaitos prasmę ir naudą suprantame – ji taip pat yra mūsų planuose. Tačiau ji turi eiti kartu su visu pokyčių paketu. Neturime turbūt išsirankioti iš mokesčių sistemos tų dalykų, kurie mums patinka, ir įgyvendinti tiktai juos, o kitus, kurie turbūt yra reikšmingi, svarbūs, bet, sakykime, viešoje erdvėje ne tokie populiarūs, palikti nuošalyje. Tokia mokesčių sistema turbūt negalėtų mūsų valstybei pasiūlyti pakankamų šaltinių, finansuoti paslaugas“, – argumentavo viceministrė.
Ji pasidalijo lūkesčiais, kad pakeitimai galėtų būti priimti dar šioje kadencijoje, o Seimui mokesčių paketas galėtų būti pateiktas šį pavasarį.
Investicinė sąskaita būtų paprastas būdas, leidžiantis apmokestinti uždirbtą grąžą tik tuomet, kai uždirbti pinigai nebenaudojami reinvestavimui, o naudojami kitiems tikslams – išimami iš investicinės sąskaitos ir pervedami į kitą gyventojo sąskaitą.
Nuo mažens pratins prie finansinių technologijų ir kapitalo
Interneto plėtra Lietuvą pavertė skaitmeniškai pažangia šalimi, kurioje skaitmeninė bankininkystė naudojama netgi dažniau nei vidutiniškai tarp išsivysčiųsių šalių, kurios sudaro Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), pastebi viceministrė. Ji įžvelgia, kad Lietuva finansų srityje dar neišnaudoja visų skaitmenizacijos suteikiamų galimybių.
„O Lietuvoje tokių galimybių turime tikrai daug. Lietuva yra „fintech“ (finansinių technologijų) lyderė Europoje ir mes esame pirmi Europoje pagal tai, kiek licencijų yra išduodama elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms“, – pažymi V. Markevičienė ir skaičiuoja, kad Lietuvoje veikia daugiau nei 265 „fintech“ įmonės, licencijų išduota daugiau nei tokiose šalyse kaip Olandija ar Švedija.
Lietuvoje įsikūrusios naujus produktus ar paslaugas siūlančios „fintech“ įmonės gali pasiekti visą Europos rinką ir peržengia mažos valstybės ribas, dažnai jos sudaro ir konkurenciją tradiciniams finansuotojams.
„Žiūrint į tai, koks paveikslas yra „fintech“ paslaugų vartojime, matome, kad daugiau negu 15 proc. lietuvių per paskutinius 12 mėnesių yra įsigiję paslaugų nuotoliniu būdu. <...> 38 proc. gyventojų naudoja fintech paslaugas, bet beveik tiek pat, dar 31 proc., norėtų jas išbandyti. Žiūrint į verslą – 34 procentai jau dabar naudoja, ir dar 39 procentai norėtų šias paslaugas išbandyti. Tai reiškia, kad potencialo iš vartotojų pusės yra labai daug“, – apžvelgė viceministrė.
Kol kas tarp vartotojų populiariausia skaitmeninė bankininkystė, taip pat sutelktinis finansavimas, mokėjimai, gyventojai ir verslas vis dažniau renkasi „fintech“ įmonėse atsidaryti sąskaitas ir mokėjimus atlikti per jas. Didėjanti konkurencija vartotojams sukuria naudos, gali mažėti kainos, gerėti ar spartėti paslaugos. Dėl to ministerija ketina toliau prisidėti prie sektoriaus skatinimo.
„Mes, Finansų ministerija, taip pat turime žiūrėti į ateitį ir matyti tas tendencijas, kurios kuria pokytį ir taip pat matyti tas tendencijas, kur mes patys norime paskatinti, kad pokytis įvyktų greičiau.
Rengiame „fintech“ sektoriaus gaires ateinantiems 5 metams tam, kad ši sritis toliau Lietuvoje vystytųsi ir galėtų pasiūlyti dar daugiau paslaugų vartotojams, kad įmonės galėtų augti, plėstis, teikti daugiau paslaugų“, – kalbėjo V. Markevičienė.
Ji trumpai užsiminė, ko gairėse galima tikėtis. Dalis priemonių bus nukreiptų į kapitalo rinkų Lietuvoje skatinimą, taip pat finansinį raštingumą, žaliojo kurso darbotvarkę, skaitmenines valiutas.
„Kapitalo rinka Lietuvoje yra vienas sekliausių ES. Tai reiškia, kad pas mus šis finansavimosi ir investavimo būdas yra gana neišvystytoje stadijoje, o kapitalo rinkos tikrai turi nemažai privalumų tiek verslui, tiek vartotojams, tiek ir visai ekonomikai. Iš verslo perspektyvos, kas yra svarbu, kad didelės įmonės kartais jau tiesiog nebegali pasiskolinti iš tradicinių bankų, nes yra išnaudojusios savo limitus.
Kitas dalykas, didelėms įmonėms skolintis obligacijų rinkose kartais yra pigiau negu skolintis bankuose, nes tiesiog tada gali prisitraukti ir didesnes sumas, ir už geresnę kainą. Iš vartotojo perspektyvos žvelgiant, kapitalo rinkos suteikia galimybių investuoti, kažkur kitur padėti santaupas, o ekonomikai kapitalo rinka suteikia naudą, kad įmonės gali augti sparčiau ir pritraukti ne tik skolos finansavimą, bet ir tokia formą, kaip akcijos“, – paaiškino V. Markevičienė.
Kaip valstybė galėtų prisidėti? Viceministrė įžvelgė „vištos ir kiaušinio“ dilemą: iš vienos pusės trūksta, pasiūlos, tačiau jos ir neatsiranda, nes trūksta ir paklausos vertybiniams popieriams.
„Vystydami kapitalo rinkas Lietuvoje stengiamės atliepti abi šias pasiūlas, ir iš pasiūlos pusės turėsime teisėkūros iniciatyvų, kurios paskatintų įmones aktyviau dalyvauti kapitalo rinkoje. Taip pat valstybė turi tokį finansinį instrumentą, kuris padeda įmonės, norinčioms ateiti į rinką ir pritraukti akcinio kapitalo. Valstybė gali eiti kaip investuotoja kartu su privačiu sektoriumi tam, kad instituciniams investuotojams ir kitiems investuotojams būtų drąsiau eiti į naujos įmonės pirminį akcijų siūlymą (IPO)“, – dėstė V. Markevičienė.
Paklausos pusę žadama didinti auginant vartotojų finansinį raštingumą. Ji minėjo ir iniciatyvą plėtoti Baltijos šalių kapitalo rinkas kartu, kad investuotojai tris valstybes matytų kaip vieną rinką, kuri yra didesnė, nei trys atskiros.
„Rengiame finansinio raštingumo planą, kuris apims įvairias visuomenės grupes ir turime dar atskirą projektą apie atsiskaitymą negrynaisiais pinigais. Žinoma, pasaulis keičiasi, technologijos ateina ne tik į finansų sektorių - jos yra visur ir įsigalėjo mūsų gyvenime. Jei kitose srityse esame pratę gauti viską greitai telefonu per programėles keliais paspaudimais, mūsų jaunimo gyvenime, finansų srityje tik ketvirtadalis gali atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Tik daugiau nei 20 proc. mokinių turi reikiuamas priemones atsiskaitymams negrynaisiais. Jeigu didelė jaunimo gyvenimo dalis vyksta „online“, tai šioje srityje vis dar yra ganėtinai tradiciniai atsiskaitymo būdai, mes pamatėme, kad tiesiog nėra tokios infrastruktūros“, – paaiškina V. Markevičienė.
Ir vėl „vištos ir kiaušinio“ problema: nėra galimybių, dėl to neatsiskaito virtualiai, o dėl to, kad neatsiskaito virtualiai, nėra sudaromų galimybių.
„Dėl to ketiname šitą dalyką pakeisti: sudaryti tokias sąlygas ir tokiu būdu ruošti ir mūsų jaunąją kartą nuo pat pirmos klasės tam dalyvavimui skaitmeninėje finansų aplinkoje. Ir tai padės ne tik geriau valdyti savo finansus, bet taip pat ir išmokys elgtis, pavyzdžiui, saugoti savo slaptažodžius ir pan.“, – pabrėžė V. Markevičienė.
Visoje visuomenėje lūžis jau įvyko. Jei 2019 metais mokėjimų kortelę vietoje grynųjų rinkosi 46 procentai gyventojų, pernai balansas tarp grynųjų ir kortelių persisvėrė į elektroninių atsiskaitymų pusę.
Seks žaliojo kurso maršrutu
Finansinės technologijos neišvengs ir pokyčių, susijusių su ES siekiu iki 2050-ųjų metų tapti klimatui neutralia – vadinamuoju žaliuoju kursu.
„Tam reikia ir institucijų veiksmų, ir vartotojų pokyčių pasikeitimų. Šiandieninėje karo aplinkoje, energetinių kainų šoko aplinkoje matome, kad žalias kursas ne tik padeda kovoti su klimato kaita, tačiau jis taip pat užtikrina ir mūsų energetinį saugumą, taip pat užtikrina, kad gyventojai galėtų gauti mažesnes sąskaitas, jei turėtų savo energijos šaltinius, būtų įdiegę energetinio efektyvumo priemones, kaip renovacija, o taip pat ir mūsų verslas būtų konkurencingesnis ir mažiau priklausomas nuo išorės veiksnių“, – kalbėjo V. Markevičienė.
Tačiau ji pasigedo standarto – kad perkant būtų matoma, ar iš tiesų tas produktas žalias, ar ne, kas padėtų vartotojams ir investuotojams pasirinkti būtent tuos produktus, kurie prisideda prie žaliojo kurso tikslų.
Ji kalbėjo apie naują platformą, kuri galėtų leisti verslams parodyti, kad jie „iš tikrųjų yra žali“, tam būtų atskiras ženklinimas ir patvirtinimas, kuris ateityje galbūt leistų gauti ir pigesnį finansavimą.
Viceministrė tarp ateities tendencijų pastebėjo ir skaitmeninį eurą, bei vadinamuosius „Web3“ projektus, kurie dažnai susieti su kriptovaliutomis. Kol kas šio sritys išlieka tyrimų stadijoje ir atsakymai, kam galėtų būti panaudotas skaitmeninis euras, kokiems tikslams, kokiose rinkose, turėtų paaiškėti vėliau.
„Valstybė turi atliepti naujas technologijas ir pasižiūrėti, ar gyventojams ir verslui jos gali pasiūlyti privalumų“, – kalbėjo viceministrė ir pažymėjo, kad „nenorima užmigti ant laurų“, todėl ministerija ateis su pasiūlymu – 5 metų gairėmis, kokia kryptimi sektorius galėtų vystytis toliau.
Konferencijoje V. Markevičienė skaitė pranešimą tema „Kaip technologijos keičia mano asmeninius finansus?“
